Polilingvizmas kaip "Grįžimas namõ": tarp Babilono katastrofos ir Jeruzalės Sekminių stebuklo: Vlado Braziūno poezijos at(si)vėrimai

LTStraipsnyje bandoma atskleisti, kaip šiuolaikinėje poezijoje atsispindi du filologiškai svarbūs Šventraščio epizodai: Pradžios knygos pasakojimas apie kalbų sumaišymą ir Apaštalų darbuose minimas Sekminių stebuklas. Pirmasis veiksmas, t. y. kalbų sumaišymas – kasdieninė filologo duona (istorinė lyginamoji gramatika), o Sekminių stebuklas, panašus į sinchroninį vertimą, priklauso greičiau poezijos sričiai. Daromos išvados, kad polilingvizmas nagrinėtuose eilėraščiuose svyruoja tarp daugiakalbystės, atsiradusios po Babilono katastrofos, ir Sekminių stebuklo, iš naujo sujungusio kalbas. Pastarąją situaciją lingvistiniu požiūriu galima įsivaizduoti taip: apaštalai kalbėjo viena kalba (aramėjų), bet trumpą laiko atkarpą juos galėjo suprasti įvairiomis kalbomis kalbantys žmonės. Aptariamuose Braziūno eilėraščiuose galima skirti du daugiakalbystės tipus – 1) struktūrų bilingvizmą ir 2) polilingvizmą (lingvistines istorijas). Abu tipai gali būti tame pačiame tekste. Struktūrų bilingvizmas universalesnis ir tinkantis kiekvienai kalbai. Jis aptinkamas nagrinėjant dviejų tipų – diskrečius ir nediskrečius – tekstus. Diskretus tekstas funkcionuoja kaip miniatiūrinė gramatika, kurioje vyksta fonemų identifikacija, morfologinė ir sintaksinė analizė. Nediskretus tekstas funkcionuoja kaip coincidentia oppositorum, t. y. priešpriešų panaikinimas. Lingvistinės istorijos Braziūno tekstuose primena Sekminių stebuklo pakartojimą: pagrindinės temos (keltai, jų istorija, ąžuolas) pateiktos taip, kad klausantieji galėtų savąja kalba (keltų, lotynų, graikų, latvių, anglų kalbomis) suvokti lietuviškai parašyto eilėraščio kvintesenciją.Reikšminiai žodžiai: Polilingvizmas; Polingvismus; Poetry of Vladas Braziunas.

ENThe article is trying to show how two passages of the Holly Scripture important in terms of philology are reflected in modern poetry: a story about language confusion in the Book of Genesis and the miracle of Whit Sunday mentioned in the Acts of the Apostles. The first act, i.e. confusion of languages is mother’s milk of a philologist (historic comparative grammar), the miracle of Whit Sunday, similar to the simultaneous interpretation, belongs to the poetry rather. Conclusions are drawn that polylingualism in the poems studied ranges from multilingualism, which appeared after the catastrophe of Babylon, to the miracle of Whit Sunday, which reunited the languages again. The later situation could be presented in the linguistic approach as follows: the apostles spoke a single language (Aramaic), and the people who spoke different languages could understand them for a short while. Two types of multilingualism can be distinguished in the discussed poems by Braziūnas: 1) bilingualism of structures and 2) polylingualism (linguistic stories). Both types can be found in the same text. Bilingualism of structures is more universal and applicable to every language. It is found when discussing the texts of two types: discrete and indiscreet. Discrete text functions like a miniature grammar, where identification, morphological and syntactical analysis of phonemes takes place. While indiscreet text functions as the coincidentia oppositorum i.e., elimination of antithesis. Linguistic stories in Braziūnas’ texts reminds of the repetition of the miracle of Whit Sunday: the main ideas (the Celts, their history and oaks) are presented in a way that the audience could understand the quintessence of a poem written in Lithuanian in their own language (Celtic, Latin, Greek, Latvian and English).