Lietuvių katalikų intelektualų studijos Vakarų Europos universitetuose (XIX-XX amžių sandūra)
LTStraipsnis skirtas lietuvių katalikų intelektualų studijoms Vakarų Europos universitetuose XIX-XX amžių sandūroje. Tikslas – aptarti lietuvių motyvaciją mokytis Vakarų Europos universitetuose ir ten vyravusias tendencijas. XIX-XX amžių sandūroje lietuviai dvasininkai turėjo dvi galimas studijų kryptis: Peterburgas ir Vakarų Europa. Vakarų Europos katalikiškieji universitetai viliojo aukštu mokslo lygiu ir galimybe susipažinti su tų šalių katalikų socialine veikla. Daugiausia vykta į Fribūrą, kur buvo suburta stipri katalikų sociologų grupė, kurios mokslininkų skelbtomis idėjomis bei siūlymais pasirėmė ir Leonas XIII, rengdamas encikliką „Rerum novarum“.Studijos Fribūre lietuvius viliojo dėstymo demokratiškumu, tolerancija kitokioms pažiūroms bei teorijoms ir kartu visapusiška jų analizė, savarankiško mąstymo ugdymo galimybės. Be to, Vakarų Europoje dvasininkai ne tik teoriškai, bet ir praktiškai siekė pritaikyti žinias, kovoti su įvairiais socialiniais iššūkiais. Lietuviai studijavo ir Levino universitete, kur buvo plėtojama neotomistinė filosofijos kryptis ir stengiamasi integruoti gamtos mokslus, filosofiją ir teologiją. Ryškus praktinis studijų Vakaruose rezultatas buvo 1909 m. J. Matulaičio organizuoti „Socialiniai kursai“ Kaune, o Kauno kunigų seminarijoje pradėtas skaityti ir sociologijos kursas. Studijos Vakarų Europos universitetuose gerokai sustiprino katalikų intelektualinį potencialą ir paskatino socialinių mokslų plėtotę Lietuvoje.Reikšminiai žodžiai: Daktaro disertacijos; Dvasininkija; Katalikiškas Fribūro universitetas; Katalikiškas Liuveno universitetas; Lietuvių katalikų studijos; Socialiniai kursai; Sociologija; Studijos; Universitetai; Vakarų katalikiški universitetai; 19 amžius; Catholic University of Fribourg; Catholic University of Leuven; Clergy; Lithuanian Catholics studies; Nineteenth century; Ph.D. dissertations; Social courses; Sociology; Studies; Universities; Western Catholic universities.
ENThe article observes the studies of Lithuanian Catholic intellectuals at the universities of Western Europe during the 19th-20th centuries. The aim is to discuss the motivation of Lithuanians to study at the universities of Western Europe and the common tendencies. At the juncture of 19th and 20th centuries, Lithuanian clergy had two possible directions of study: Petersburg and Western Europe. Catholic universities of Western Europe attracted with their high level of education and possibility to access the country's social activities of Catholics. Most of the students went to Fribourg, which had a firm Catholic sociologists' group, whose ideas and the scientists announced suggestions. Leon XIII based his encyclical "Rerum Novarum" on these ideas. Studies in Fribourg attracted Lithuanians with their democratic manner of teaching, tolerance towards different kind of views and theories, offering a universal analysis and the education of independent thinking possibilities. In addition, in Western Europe the clergy not only in theory but also in practice, sought to apply the knowledge to deal with a range of social challenges. Lithuanians also studied at the University of Leuven, where neo-thomistic philosophical movement was developed and efforts were made to integrate nature sciences, philosophy and theology. A distinct practical result of studying in the West emerged in 1909. J. Matulaitis organized "Social courses" in Kaunas and Kaunas priest Seminary began to read a sociology course. Studies at the Western European universities have greatly enhanced the intellectual potential of Catholics and led to the development of social sciences in Lithuania.
