The Investigation of fossil fields in Northwestern Lithuania

LTStraipsnyje aprašomi Šiaurės Vakarų Lietuvos senovės žemdirbystės vietų tyrinėjimai, leidę geriau susipažinti su žemės ūkio veiklos istorija ir raida šiame regione. Tokio tipo tyrimai leidžia nustatyti buvusius laukų tipus, jų teritoriją, atskirų sklypų dydžius, laukų dirbimo metodus, naudotus įrankius bei kitą reikšmingą informaciją. Lietuvoje senovės žemdirbystės vietų tyrimų pirmasis etapas vyko XX a. 4-9 dešimtmečiuose, pirmieji radiniai klaidingai identifikuoti kaip pilkapiai. Didžiausią įdirbį atliko Ignas Jablonskis, 1981 m. pirmą kartą nustatęs, jog tyrinėjamos struktūros yra senų žemdirbystės laukų likučiai. Antrojo tyrimų etapo metu (XX a. pab.) rasti nauji laukai, iš kurių dalyje atlikti kasinėjimai ir žymėjimai. Trečiasis senovės žemdirbystės vietų tyrimų etapas prasidėjo paskutiniais XX a. metais – jo metu laukai nagrinėti tarpdiscipliniškai ir tarptautiniu mastu. Šiuo metu Šiaurės Vakarų Lietuvoje žinomi 29 tokios senovės žemdirbystės vietos. Ankstyviausios datuojamos vėlyvojo 2-ojo tūkstantmečio prieš m. e. laikotarpiu. Kasinėjant senovės žemdirbystės vietas aptikti radiniai leido nustatyti ten vykdytas veiklas. Daugiausiai randami akmeniniai kirviai, kuriais ruošiant laukus iškirsti medžiai ir krūmai. Taip pat randama žemės dirbimo ir derliaus nuėmimo įrankių, keramikos, gyvūnų, žuvies ir paukščių kaulų. Pastarieji ten galėjo pakliūti kaip maisto atliekos arba trąša. Padaryta išvada, jog senovės žemdirbystės vietų kasinėjimai gali suteikti daug informacijos apie žemės ūkio raidą, tačiau kol kas jų tyrimai nepakankamai išplėtoti.