Шляхта нямецкага паходжання i яе гербы у Гарадзенскім павеце ВКЛ у другой палове XVI-XVIII ст.

LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajorija buvo įvairios etninės kilmės. Nemažą šio sluoksnio dalį sudarė vokiečių kilmės giminės. LDK jų ypač padaugėjo po to, kai Prūsija buvo prijungta prie Lenkijos, o Livonija – iš pradžių prie LDK, o vėliau prie Abiejų Tautų Respublikos (ATR). XVI a. antroje pusėje – XVIII a. vokiečių kilmės bajorai itin paplito Gardino paviete. Tačiau čia gyvenusiems vokiečių kilmės bajorams ir jų herbams kol kas nėra skirta specialių tyrimų. Straipsnyje siekiama užpildyti šią istoriografijos spragą. Remiamasi heraldiniais–sfragistiniais šaltiniais. XVI a. antroje pusėje – XVIII a. Gardino paviete gyveno vokiečių kilmės Šorcų, Tyzenhauzų, Kiršenšteinų, Letavų, Bispingų, Valių, Kamelių, Volmerų, Flemingų, Kaclerų, Kornių giminės. Galima konstatuoti, kad šiame paviete, palyginus su kitais LDK pavietais, vokiečių kilmės bajorų giminių skaičius buvo itin didelis. XVI–XVII a. daugumą jų sudarė iš Livonijos kilę asmenys, atvykėlių iš Prūsijos nebuvo daug. 1697–1763 m. ATR valdant Saksų (Vetinų) dinastijos atstovams Augustui II ir Augustui III, į Gardino pavietą atvyko nemažai vokiečių iš Saksonijos. Šiame paviete vokiečių bajorai įsikurdavo gavę valdų arba vietos valdžios pareigybes, patys įsigiję valdų, užmezgę giminystės ryšius su vietinių giminių atstovais. Vokiečių kilmės bajorai sėkmingai pritapdavo Gardino pavieto visuomenėje, reikšdavosi kultūriniame ir religiniame vietos gyvenime. Jų herbus galima priskirti Vakarų Europos (vokiškajai) heraldikai. Šie herbai buvo bajoriškos heraldikos pavyzdys LDK baltarusių–lietuvių bajorijai.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Bispingai; Bišpingų giminė; Didikas; Flemingai; Flemingų giminė; Gardinas; Gardino pavietas; Giminė; Herbas; Kaclerių giminė; Kamelai; Kamelių giminė; Kancleriai; Kiršenšteinai (Kiršeišteinai); Korniai; Kornų giminė; Krišpinų-Kiršenšteinų giminė; Letavų giminė; Letovai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Tyzenhauzai; Tyzenhauzų giminė; Valai; Valių giminė; Vokietis; Volmeriai; Volmerų giminė; Šorcai; Šorcų giminė; Bisping (Biszping) family; Biszping family; Coat of arms; Family; Fleming family; Flemming family; German; Grodno; Grodno (Hrodna) district; Grodno county; House of Kirshenstein (Kirsheystein); House of Tyzenhaus; Kacler (Katzler) family; Kamel (Camel) family; Kamel family; Kancler family; Korn family; Krzyszpin Kirszensztein family; Lettow family; Nobleman; Shorc (Szorc) family; Szorc family; Tyzenhauz (Tyzenhaus) family; Wal family; Wall family; Wolmer family.

ENThe boyars in the Grand Duchy of Lithuania (GDL) were of various ethnicities. Quite a large part of them were families of German extraction. Their number in the GDL increased after the territory of Prussia was transferred to Poland and that of Livonia to the GDL at first and then to the Polish-Lithuanian Commonwealth. In the time between the first half of the 16th and the 18th century the boyars of German extraction spread through the Grodno powiat, however no research has been conducted on the boyars of German extraction who lived there or their coats of arms. This article aims to fill the aforementioned gap in historiography and it is based on heraldic and sigillographic resources. From the second half of the 16th century to the 18th century the Shorc, Tyzenhauz, Kirshenstein, Lettow, Bisping, Wal, Kamel, Wolmer, Fleming, Kacler and Korn families of German extraction lived in the Grodno powiat. It may be stated that in this powiat, compared to the other powiats of the GDL, the number of boyars of German extraction was especially high. From the 16th to the 17th century, most of them were persons originated from Livonia and only some from Prussia. When the Polish-Lithuanian Commonwealth was under the authority of the Saxon (Wettin) dynasty members Augustus II and III, from 1697 to 1769, a significant number of Germans from Saxony arrived at the Grodno powiat. German boyars would settle in the powiat after being granted certain territories or positions in the local government, after acquiring territories themselves and after establishing family ties with the local families. The boyars of German extraction would successfully assimilate in the Grodno powiat society and would actively participate in the local cultural and religious life. Their coat of arms may be assigned to the Western European (German) heraldry. These coats of arms were an example of boyar heraldry to the Belarusian-Lithuanian boyars of the GDL.