Unveiling the interconnections between art, politics, and society in the Soviet system through art: a case study of the exhibition “1972. Breaking Through the Wall”

LTStraipsnis skirtas analizuoti parodą „1972: Pramušti sieną“ („1972. Breaking through the Wall“) iš kelių perspektyvų: kuratoriaus, žiūrovų ir parodos architekto, gavusio užduotį sukurti aplinką meno parodai netradicinėje vietoje. Straipsnyje analizuojami kuratorių pasirinkimai, aptariamas parodos architekto darbas paveldosaugos reikalavimų kontekste, pateikiami žiūrovų apklausos rezultatai. Šioje parodoje buvo keliamas klausimas apie alternatyvios kūrybos, priešiškos oficialiajai, reikšmę nelaisvoje sovietinėje visuomenėje. Ji buvo skirta XX a. 7–9-ojo dešimtmečių Lietuvos menui, oponavusiam oficialiajam sovietų kultūros kursui. Parodos priešistorėje slypi istorinis faktas, kad 1972 metų pavasarį Kaune, protestuodamas prieš laisvės nebuvimą, susidegino jaunas žmogus. Šie įvykiai turėjo tiesioginį ir netiesioginį atgarsį menuose, tačiau jie nebuvo eksponuojami, menininkams baiminantis represijų. Ši sunki patirtis paliko pėdsaką Lietuvos kultūroje ir kolektyvinėje atmintyje. Paroda atskleidė įvairių visuomenės grupių vaidmenį oponuojant valdantiesiems ir įtvirtinant asmens ir kūrėjo laisvę kaip didžiausią vertybę. Meno ekspozicija, sudaryta iš oficialiajam sovietų menui besipriešinusių profesionalų (dailė, teatras) ir mėgėjų (roko ir bigbito muzika) XX a. 7–9-ojo deš. kūrinių akivaizdžiai parodė, kaip Kauną – 1920–1940 m. buvusią Lietuvos sostinę – veikė šiame mieste toks ryškus prieškario modernizmas (aplinka ir gyvensena) ir pokariu visai šaliai primesta sovietinė ideologija. Dviejų diametraliai priešingų idėjinių nuostatų ir meninių principų susidūrimas sovietinėje Lietuvoje lėmė alternatyvios kultūros susiklostymą. Ši paroda pirmą kartą Lietuvos parodų istorijoje parodė, kaip sociumą ir menus veikė oficialiųjų valdžios struktūrų vykdytas spaudimas.Lankytojų apklausa parodė, kad teigiamas reakcijas į parodą lėmė ir tautos atmintyje užsifiksavę sociopolitiniai įvykiai. Kolektyvinėje tautos atmintyje nugulę įvykiai koreliavo su atskirais kūrybos artefaktais ir istorinėmis detalėmis, kurias jauna karta išvydo pirmą kartą. Pažymėtina skirtingo amžiaus lankytojų emocinių patirčių simbiozė, stebint eksponatus, turinčius ir meninę, ir istorinę vertę. Kaip liudija lankytojų apklausa, paroda pasitarnavo glaudesniam ryšiui tarp generacijų užmegzti. Parodos eksponavimas kultūros paveldo objekte – buvusiuose pašto rūmuose (architektas Feliksas Vizbaras, 1932) buvo komplikuotas uždavinys, kurį kūrybingai išsprendė šiuolaikiniai architektai. Reikšminiai žodžiai: dailė ir ideologija, socializmo doktrina, alternatyvi kūryba, hipiai, menas ir politika, modernizmas Lietuvoje, „Tylusis modernizmas“, „Kauno pavasaris“.

ENThis article is dedicated to analysing the exhibition “1972. Breaking Through the Wall” from several perspectives: the curator, the viewers, and the exhibition architect tasked with creating an environment for the art exhibition in an unconventional setting. The article examines the curators’ choices, discusses the work of the exhibition architect within the context of heritage conservation requirements, and presents the results of a viewer survey. This exhibition raised the issue of the significance of alternative creativity, opposed to the official narrative, in a non-free society. It focused on Lithuanian art from the 1960s to the 1980s that countered the official Soviet cultural course. The exhibition’s prehistory includes the historical fact that in the spring of 1972, a young man self-immolated in Kaunas in protest against the lack of freedom. These events had direct and indirect reverberations in the arts, although they were not exhibited at the time due to fear of repression. This difficult experience has left its mark on Lithuanian culture and collective memory. The exhibition highlighted the role of various societal groups in opposing the ruling authorities and establishing personal and creative freedom as the highest value. The art display, composed of works from professionals (fine arts, theatre) and amateurs (rock and big beat musicians) from the 1960s to 1980s who resisted official Soviet art, clearly demonstrated how Kaunas – the capital of Lithuania from 1920 to 1940 – was influenced by the city’s prominent pre-war modernism (environment and lifestyle) and the Soviet ideology imposed on the entire country. The clash of two diametrically opposed ideological stances and artistic principles in Soviet Lithuania led to the emergence of an alternative culture.For the first time in the history of Lithuanian exhibitions, this exhibition showed how the social and the arts were affected by the pressure exerted by the official authorities. The visitor survey showed that the positive reactions to the exhibition were also due to socio-political events that have become embedded in the nation’s memory. The events stored in the collective memory of the nation correlated with specific creative artefacts and historical details, which the younger generation saw for the first time. Noteworthy was the symbiosis of emotional experiences among visitors of different ages, observing exhibits with both artistic and historical value. As indicated by the visitor survey, the exhibition facilitated the establishment of a closer connection between generations. The exhibition’s display in a cultural heritage site – the former post office building (by architect Feliksas Vizbaras, 1932) – was a complex task creatively resolved by contemporary architects. Keywords: art and ideology, the doctrine of socialism, alternative creativity, hippies, art and politics, modernism in Lithuania, “quiet modernism”, “The Kaunas Spring”.

• Kauno hipiai: tapatybės paieškos, 1966-1972. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2023. 288 p.
• Modernizacija, (post)modernizmai, naujasis modernizmas: Lietuvos dailės nuo XX a. 6 dešimtmečio pabaigos istorijos sąvokos. Acta Academiae Artium Vilnensis 2019, 95, Ar buvo tylusis modernizmas Lietuvoje?, 53-85.
• Nailono uždanga. T. 1. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika. Vilnius : Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2018. 352 p.
• Pauliaus Normanto gyvenimas kelyje: kultūriniai kontekstai.. Rytai-Vakarai: komparatyvistinės studijos. 13, Paulius Normantas: kelionė į tolumas, ėjimas į save Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019. P. 12-23.
• Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia.. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2011. 439 p.