LTNors kino žurnalų viršeliai prisidėjo prie sovietinės kino žvaigždžių sistemos formavimosi, kol kas jie nesulaukė pakankamai akademinio dėmesio. Šiame straipsnyje tyrinėjami periodinių kino leidinių “Ekrano naujienos” ir “Kinas” viršeliai, kurie sovietinėje Lietuvoje buvo leidžiami 1955–1986 m. Ypatingas dėmesys skiriamas viršeliams, kuriuose vaizduojami pavieniai moterų ir vyrų veidai. Šie periodinių leidinių viršeliai nagrinėjami bendrame stambiojo plano, kurį sovietinė kino kultūra privilegijavo, kontekste. Straipsnyje taip pat pristatoma originali veido erotizmo koncepcija, kuri funkcionavo oficialiame sovietinės kino kritikos kontekste. Straipsnyje naudota kiekybinė analizė atskleidžia, kad moters veidą demonstruojantys vaizdiniai tapo dažniausiai Ekrano naujienų ir Kino viršeliuose naudojamu atvaizdo tipu. Deskriptyvaus ir naratyvinio vaizdinio perskyra leidžia atlikti kiekybinę viršelių analizę ir atskleisti estetinę vaizdinių transformaciją. Pavyzdžiui, pirmoje 1955– 1972 m. laikotarpio pusėje dominavo naratyviniai vaizdinių tipai, tačiau nuo antrosios laikotarpio pusės viršeliuose ėmė smarkiai daugėti deskriptyvinių nuotraukų, vaizduojančių aktorių veidus. Šiuo laikotarpiu kaip tik daugėjo viršelių, kuriuose demonstruojami erotizuoti moterų veidai. Tačiau sąstingio laikotarpiu įvyko tam tikra vaizdinių standartizacija, kuri smarkiai sumažino atviresnių vaizdinių galimybę. Pastarieji estetiniai pokyčiai taip pat gali būti siejami su kino žvaigždžių sistemos formavimusi sovietinėje Lietuvoje, kadangi nuo 1972 m. žurnalo Kinas viršeliuose daugiausia spausdinamos deskriptyvinės lietuvių aktorių nuotraukos. Reikšminiai žodžiai: sovietinis kinas, stambus planas, veidas, erotika, žurnalas, periodinis leidinys, viršelis.
ENSoviet cinema magazines covers played a crucial role in shaping the cinematic star system of the Soviet Union, yet their significance has been largely overlooked in academic discussions. This article examines the covers of two periodicals, “Ekrano naujienos“ (News of the Screen) and “Kinas” (Cinema), published in Soviet Lithuania from 1955 to 1986, focusing specifically on covers featuring a single face. The analysis situates these covers within the broader context of the close-up of the face, which held a prominent position in Soviet cinema culture. Additionally, the article explores the unique context of eroticism associated with the face in Soviet cinema criticism. Quantitative analysis reveals that cover images featuring women’s faces would eventually emerge as the predominant image type on the covers of both “Ekrano naujienos” and “Kinas”. By employing qualitative analysis, which divides images into descriptive and narrative categories, the aesthetic evolution of these covers is investigated. In the first half of the period from 1955 to 1972, narrative images were more prevalent. However, in the second half of that time, descriptive photographs depicting the faces of actresses, particularly those that were eroticized, became more prevalent. On the contrary, cover pages followed a standardized logic and avoided visually explicit images during the Stagnation period. The establishment of a cinema star system in Soviet Lithuania and the tightening of the Soviet cinema system are factors that contributed to these aesthetic shifts. Keywords: Soviet cinema, close-up, face, erotics, magazine, periodical, cover page.