Asmens ir kolektyvinės atminties sankirtos klausimai istorijos didaktikoje

LTStraipsnyje aptariamas asmens santykis su tuo, ką vadiname „kolektyvine atmintimi". Teigiama, jog asmuo geba įsilieti į „kolektyvinės atminties" palikimo kūrimą, pasirinkdamas praeities įvykių aiškintojo, vertintojo, asmeninės įvykio interpretacijos pasakotojo vaidmenį, todėl svarbu skatinti reflektyvumą, stiprinti gebėjimą apdoroti istorinius duomenis, juos interpretuoti, sisteminti, žinoti ir turėti savo interpretacijas. Keliamas klausimas - kaip pasiekti, kad asmens dalyvavimas viešai aptariant praeities įvykius atspindėtų asmenines vertybes, pasaulio suvokimą, būtų kūrybiškas, kritiškas kolektyvinių vertybių atžvilgiu? Daroma išvada, jog vienas iš būdų, leidžiančių išsaugoti asmens autonomiškumą santykyje su kolektyvine atmintimi, yra reflektyvus mokymas. Kritinės refleksijos procesas skatina pereiti nuo tradicinės istorinės sąmonės prie sudėtingesnių istorinės sąmonės tipų, tokių kaip kritiškoji istorinė sąmonė. Taip pat kritinės refleksijos procesas leidžia sistemiškai iškraipytas visuomenines praktikas identifikuoti, analizuoti, pašalinti. Reflektyvus mokymas leidžia išsilaisvinti iš slegiančių politinių ir kultūrinių vertybių, išoriškai apibrėžtos ideologijos, nutraukti nekorektišką istorinio naratyvo kodą. Reflektyvus kritinis istorijos mokymas leidžia asmeniui išlaikyti autonomišką santykį su kolektyvine atmintimi bei kūrybiškai įsitraukti į kolektyvinės atminties kūrimo, tvarkymo, perdavimo procesą, istorinio vyksmo prasmių kūrimo procesą, papildant kolektyvinę atmintį naujomis reikšmėmis, ženklais, identifikuojant vertybines klišes.Reikšminiai žodžiai: Asmuo; Didaktika; Individuali atmintis; Istorijos didaktika; Istoriografija; Kolektyvinė atmintis; Reflektyvus mokymasis; Collective memory; Didactics; Histories' didactics; Historiography; Individual memory; Personality; Reflective learning.

ENThe article discusses the relationship of a person with what we call "collective memory". It is stated, that a person is capable of merging into the creation of "collective memory" heritage by choosing the role of interpreter, valuator of past events and teller of a personal interpretation of event, which is why it is important to motivate reflectivity, strengthen the capability to process historical data, interpret them, systemize, know and have your own interpretations. A question is raised – how to achieve that the participation of a person in public discussion of past events would reflect his/hers personal values, understanding of the world, be creative and critical in view of collective values? A conclusion is made that one of the ways, which allows preserving the anonymity of a person in relationship with collective memory, is reflective learning. The process of critical reflexation motivates the transition from traditional historical consciousness to more complex types of historical consciousness, such as, critical historical consciousness. Furthermore, the process of critical reflexation allows identifying, analysing and eliminating the systematically deformed practices of the society. Reflective learning allows breaking free from oppressive political and cultural values, externally defined ideology and discontinue the incorrect code of historical narrative. Reflective critical historic education allows a person maintaining an anonymous relationship with collective memory and creatively include himself/herself in to the process of creating, managing and transferring the collective memory and the creation process of the meaning of historical actions by supplementing the collective memory with new meaning, signs and by identifying value clichés.