Apie istoriją sovietinėje Lietuvoje (1944-1990 m.). Žiupsnelis istorinės publicistikos

LTStraipsnyje aptariamas Lietuvos istorijos tyrėjų likimas sovietinės okupacijos metais. Užgrobus Lietuvą buvo iškart griebiamasi represijų ir istorijos mokslo kontrolės, imta skleisti melagystes apie tautos praeitį, ypač Nepriklausomybės laikus. Dalis istorikų neteko darbo, dalis – emigravo, o kiti turėjo darbuotis pagal marksistinę-leninistinę Lietuvos istorijos koncepciją. Išeiviai istorikai aiškiai suvokė savo užduotį: supažindinti užsieniečius su lietuvių tautos kilme, Nepriklausomybės laikotarpiu, istoriniais ryšiais su Vakarų Europa. Jie siekė demaskuoti Sovietų Sąjungos istorikų dezinformaciją, šviesti jaunąją kartą, neapleisti lietuvių istorijos. Sovietų Lietuvoje buvo nutraukti tarptautiniai Lietuvos istorikų ryšiai, uždrausta pirkti užsieninius leidinius, bet kraštą užplūdo žemos vertės rusiškos knygos ir žurnalai. Mokyklose nebeleista naudoti ankstesnių vadovėlių, Lietuvos istorija pakeista Sovietų Sąjungos istorija, o daugelis Bažnyčios, Lietuvos istorijos veikalų išimti iš bibliotekų. Lietuvos istorijos kursas vidurinėse mokyklose buvo labai nedidelis, o aukštosiose mokyklose išvis beveik nedėstomas. Mokykliniai bei aukštųjų mokyklų vadovėliai, kiti bendrieji veikalai buvo perdėm ideologizuoti, iškreipė Lietuvos istorijos vaizdą. Sąjūdžio metais situacija pasikeitė: 1988 metais istorija sudarė politikos pagrindą; be Lietuvos praeities nebuvo galima eiti į Lietuvos ateitį. Istorijos susigrąžinimas buvo būtina sąlyga tautai atgimti.Reikšminiai žodžiai: Istorija; Istorija sovietinėje Lietuvoje (1944–1990 m.); Istorikai; Istoriografija; Lietuvos istorijos mokslas; Lietuvos istoriografija antros sovietų okupacijos metais (1945–1990 m.); Lietuvos istoriografija pirmos sovietinės okupacijos metais (1940–1941 m.); Sovietinė okupacija; Sovietmetis; Historians; Historiography; History; History in the soviet Lithuania (1944–1990); Lithuanian historiography of the first soviet occupation (1940–1941); Lithuanian historiography of the second soviet occupation (1945–1990); Lithuanian history of science; Soviet occupation; Soviet times.

ENThe fate of Lithuania's history researchers during the years of Soviet occupation is discussed in the article. After Lithuania's occupation, there were repressions and control of history science; lies began to spread regarding the nation's past, especially the times of independence. Part of historians lost their jobs; another part emigrated, while others had to work in accordance to the Marxist-Leninist conception of Lithuania's history. Historians in emigration clearly understood their task: to familiarize foreigners with the origins of the Lithuanian nation, period of independence and historical ties with Western Europe. They intended to expose the disinformation of Soviet Union's historians, educate the young generation and not forsake the history of Lithuanians. Soviet Lithuania severed international ties with historians, there were prohibitions to buy foreign publications; however, Lithuania was engulfed with low value Russian books and magazines. Schools were prohibited from using previous handbooks, Lithuanian history was exchanged with Soviet Union history and many works of the Church or the history of Lithuania was removed from libraries. In secondary schools, the course of Lithuania's history was very little and in higher education schools, this course was not taught at all. School and higher education school textbooks and other general works were much ideologised; they distorted the view of Lithuania's history. During the years of "Sąjūdis", the situation changed: in 1988, history was the basis of politics; without the Lithuania’s past, one could not go to the future. The taking back of history was a pre-requisite for the rebirth of nation.