Šiandieninis marksistinės istoriografijos vertinimas

LTStraipsnyje nagrinėjama šiuolaikinė lietuvių istoriografija, kurioje bandoma vertinti sovietmečio istorikų darbus. Išskiriami keli būdingi sovietinės istoriografijos vertinimai. Pasak A. Bumblausko, visa sovietinė istoriografija yra marksistinė. Marksistus istorikus A . Bumblauskas skirsto į tikruosius marksistus, marksistus-leniniečius, o trečiąją grupę sudaro istorikai marksistai staliniečiai, kurie falsifikavo Lietuvos istoriją. Vis dėlto nei nuoseklių leniniečių, nei grynų staliniečių A . Bumblauskas tarp Lietuvos istorikų nepastebėjo. Be to, Alfredas Bumblauskas, kaip ir kiti istorikai, vertindami sovietinę istoriografiją, dar vartoja ir kitą terminologiją: dalija sovietmečio lietuvių istorikus į istorikus komunistus, kurių paskelbti darbai neturi išliekamosios vertės, ir komunistus, kurių veikalai turi išliekamąją vertę. Kitas galimas istorikų skirstymas – tai teoretikų ir empirikų išskyrimas, laikant pastarųjų darbus vertingesniais, nes jie suteikė naudingų istorinių žinių, o faktų interpretaciją palikdavo pačiam skaitytojui. Sovietmečiu rašyti darbai gali būti skirstomi į komunistinį pragmatizmą, baltofilinj pragmatizmą, istorizmą, marksizmą ir antikomunistinį marksizmą; ryškesne ir pažangiausia tendencija laikoma baltofilija, siekusi palaikyti lietuvišką identitetą. Kita sovietmečio lietuvių istoriografijoje išryškėjusi tendencija buvo martirologinis požiūris, kurį aptarė Alfredas Sennas; jo nuomone, lietuviai į savo XX a. istoriją žiūri kaip į tautos kančios istoriją, laiko save aukomis ir nori, kad kiti juos tokiais laikytų.Reikšminiai žodžiai: Istoriografija; Istoriografija, marksistinė, A. Bumblauskas; Marksistinė istoriografija; Historiography; Historiography, Marxist, A. Bumblauskas; Marxist historiography.

ENThe article analyses the modern Lithuanian historiography in which historians from Soviet times are examined. A few typical Soviet historiography evaluations are distinguished. According to A.Bumblauskas, all Soviet historiography is Marxist. Marxist historians are divided into real Marxists, Lenin-Marxists, and the third group consists of historians Stalin-Marxists, who falsified the history of Lithuania. However, A.Bumblauskas did not notice the consistent Leninists, nor the real Stalinists amongs historians in Lithuania. Moreover, when examining the Soviet historiography Alfredas Bumblauskas, like the other historians still uses another terminology: he divides historians from the Soviet times to historians communists, whose work have no lasting value, and communists, whose work have lasting value. Another historian way of allocation is dividing into theorists and empiricists, considering the work empiricists to be more valuable, because they provided useful historical news and left the interpretation of facts for the reader. Pieces written in the Soviet times can be divided into communist pragmatism, Baltic lover's pragmatism, historicism, Marxism and anti-communist Marxism; brighter and the most advanced tendency is Baltic lovers (lith. Baltofilija), which sought to keep Lithuanian identity. Another tendency in the historiography of Lithuanian Soviet times was martirological view, which was discussed by Alfred Senn; in his opinion, Lithuanians see the 20th century as a history of suffering, considering themselves as victims and wanting others to see them as such.