Istorikas ir šiuolaikinė informacinė kultūra: sąveikos aspektai

LTStraipsnyje glaustai aptariami kai kurie istoriko įtakos visuomenei naujoje informacinėje aplinkoje aspektai. Teigiama, kad istorikų tyrimai yra atitrūkę nuo švietimo poreikių, nėra švietėjų ir tyrėjų dialogo, plačiau nesvarstomos teorinės mokslo poveikio visuomenei problemos, pasaulio mokslo novacijos. Todėl keliamas klausimas – ar pajėgs istorijos mokslas atsinaujinti, tapti naudingu švietimui, patraukliu visuomenei. Istorijos, kaip ir kitų humanitarinių mokslų, žinių propagavimas, jų informatizavimas yra aktualūs Lietuvai tarptautinės integracijos kontekste; pastaruoju metu daugelyje šalių pastebimi „gyvos kultūros tapimo technokratine civilizacija" simptomai, todėl tampa aktuali apsaugos nuo informacinės monopolizacijos ir negatyvių globalizacijos padarinių problema. Modernizacija reiškia ir atvirumą kitoms kultūroms, tačiau, kaip teigiama, šiuo metu itin svarbu sugebėti derinti etnokultūrinį savitumą su universalumu, remtis savo autentiško vaidmens pasaulyje suvokimu, o tai ir yra lituanistinių mokslų atstovų veiklos informacijos amžiuje prasmė ir įsipareigojimas savo kultūrai. Daroma išvada, kad sėkmingam istoriko darbui aktualūs tiek mokslo žinių skleidimo žanrų, formų modernėjimas, informatyvumas, tiek vidiniai, teoriniai mokslo pokyčiai, atviresnė sąveika su kitais mokslais, kurie daro įtaką informacinės kultūros ugdymui. Sparti informacinės visuomenės plėtra skatina istoriką ne tik sparčiau joje adaptuotis, bet ir dalyvauti naujos komunikacinės bendrijos narių ugdymo procese, t. y. būti ne vien informacijos vartotoju, bet ir jos kūrėju.

ENThis article briefly discusses certain aspects of historian's influence to the society in the new information environment. It is declared, that historical research is distanced from the educational needs, there is no dialogue between educators and researchers, theoretical problems of science's impact to society and worldwide science innovations are not discussed in more detail. Therefore, the question whether the science of history will be able to renew and to become beneficial to education and appealing to society, is raised. The promotion and informatization of historical knowledge, as well as other Humanities, are relevant to Lithuania in the context of international integration. Currently, the signs of "living culture becoming a technocratic civilization" are observed in majority of countries, therefore the problem of protection from information monopolization and negative consequences of globalization is becoming relevant. Modernization also means being open to other cultures, however, it is stated, that currently the ability to combine ethno-cultural individuality and universality and to rely on the concept of one's authentic role in the world is especially important, as it is the meaning of Lithuanistics scientists' activities and commitment to their culture in the age of information. It is concluded, that for a successful work of a historian, the modernization and informatization of ways and forms of promoting scientific knowledge as well as the inner, theoretical change in science and more open interaction with other sciences, influencing the education of information culture, are relevant. A rapid development of information society encourage historians not only to faster adapt to it, but also to take part in the process of education of members of the new communicational community, i. e. not only consume information, but also to create it.