Polska ludność Litwy Wschodniej i Południowo-Wschodniej w polu widzenia sowieckich służb bezpieczeństwa w latach 1944-1953

LTAutorė, remdamasi Lietuvos archyvine ir istoriografine medžiaga, straipsnyje nagrinėjo Rytų ir Pietryčių Lietuvos gyventojų lenkų padėtį stalinizmo metais ir siekė atsakyti į pagrindinį klausimą: kodėl šio regiono gyventojai pateko į sovietinio saugumo akiratį. Galima teigti, kad dėl antisovietinės veiklos, migracijos į Lenkiją 1944-1947 m. proceso ir ryšių su ja kontrolės sovietinio saugumo struktūros sekė Rytų ir Pietryčių Lietuvos gyventojus lenkus. Už antisovietinę organizuotą veiklą, nesankcionuotus pasireiškimus jie buvo persekiojami ir represuojami. Ypač žiaurios represijos buvo įvykdytos 1944-1945 m., siekiant nuslopinti ginkluotą lenkų pasipriešinimą. Nepaisant to, 1944-1953 m. atskiros lenkų socialines grupes (jaunimas, inteligentija, dvasininkai) steigė antisovietines organizacijas, rengė antisovietines manifestacijas ir kitaip priešinosi sovietizacijai. Sovietinis saugumas taip pat kontroliavo pokario metų lenkų migracijos į Lenkiją procesą. Siekdamos palaužti ginkluotą ir civilinį lenkų pogrindį Lietuvoje bei užtikrinti sklandų ir greitą lenkų išvykimą sovietinio saugumo struktūros migraciją forsavo. Tačiau ir atsidūrę Lenkijoje, bet ryšius su Rytų ir Pietryčių Lietuva išsaugoję asmenys negalėjo buti saugūs. Sovietinio saugumo darbuotojai tikrino korespondenciją iš ir į Lenkiją ieškodami antisovietinių pasisakymų ar bent kokių antisovietinės veiklos apraiškų ir stengdamiesi jas neutralizuoti.