Lietuva ir Rusija, 1991: nepriklausomybės pripažinimo atnaujinimas

LTXX a. Lietuvai du kartus pavyko atkovoti savo nepriklausomybę iš ją pavergusios Rusijos imperijos, pasiekti, kad Rusija pripažintų nepriklausomą Lietuvos valstybę, nustatyti su Rusija teisėtus ir teisinius santykius. Pirmąjį kartą tai buvo padaryta 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartimi, antrąjį – 1991 m. liepos 29 d. sutartimi. Abiem atvejais Lietuvai pavyko pasinaudoti pačioje Rusijos imperijoje vykusiais sisteminiais pokyčiais. Pranešime siekiama apžvelgti svarbiausius kelio į 1940 m. okupuotos ir aneksuotos nepriklausomos Lietuvos valstybės pripažinimo atnaujinimą ir teisėtų santykių tarp Lietuvos ir Rusijos atkūrimo momentus bei priežastis, dėl kurių „derybos dėl derybų“ užtruko. M. Gorbačiovas nuo 1990 m. pavasario iki 1991 m. rudens vengė lygiateisių derybų su Lietuva ir siekė, kad Lietuva sutiktų su derybomis dėl „suvereniteto SSRS sudėtyje“, kuriose paskelbtoji Lietuvos nepriklausomybė taptų derybų objektu. Lietuva siūlė pasirašyti derybų pradžios protokolą, kuriame nebūtų kvestionuojamas Lietuvos valstybės statusas pagal Kovo 11-osios Aktą, bet būtų siekiama sureguliuoti santykius tarp dviejų nepriklausomų valstybių. Dėl tų pačių tikslų Lietuva derėjosi ir su suverenias teises deklaravusia Rusijos Federacija (RF). Demokratinėmis jėgomis besiremiantis RF prezidentas B. Jelcinas ir vyriausybė Lietuvos valstybės nepriklausomybę pripažino. 1991 m. liepos 29 d. sutartimi RF be išlygų oficialiai pripažino nepriklausomą Lietuvos Respubliką ir pasisakė už SSRS įvykdytos Lietuvos okupacijos ir aneksijos pasekmių pašalinimą.

ENIn the 20th century Lithuania twice succeeded to regain its Independence from the occupation of the Russian Empire, to achieve that Russia recognized Lithuania as an independent state and to develop legitimate and legal relations with Russia. It was first established in the Peace treaty of 12, July, 1920, and in the Treaty of 29, July, 1991 for the second time. In both cases Lithuania succeeded to take advantage of systemic changes within the Russian Empire. This paper seeks to review the highlights in the path of renewing the recognition of Independence of the occupied and annexed State of Lithuania and developing legitimate relations between Lithuania and Russia, as well as the reasons why the "negotiation concerning the negotiation" was delayed. From the spring, 1990 through the autumn, 1991, M. Gorbachev avoided equitable negotiation with Lithuania and sought that Lithuania agreed to negotiate on the "sovereignty within USSR", where the declared independence of Lithuania would become the object of negotiation. Lithuania proposed to sign the initial protocol of negotiation, where instead of questioning the status of Lithuanian State upon the Act of March 11, it would be aimed to resolve relations between two independent states. The same reasons also led Lithuania to negotiate with the Russian Federation (RF) which as well implied sovereign rights. The government and the president of the RF B. Yeltsin, relying on the democratic forces recognized Lithuania's independence. In the Treaty of 29, July, 1991, the Russian Federation officially and without any reservations recognized the Independence of the Republic of Lithuania and stated that the consequences of Lithuanian occupation and annexation should be eliminated.