Šiaurės šalys ir Lietuvos Respublikos tarptautinių santykių atkūrimas

LTAktyvus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proceso dalyvis, profesorius Bronislovas Genzelis, pateikia Lietuvos Respublikos tarptautinių santykių atkūrimo su Šiaurės šalimis apibendrintą vaizdą, remdamasis ne tik publikuotais šaltiniais, bet ir atskleisdamas Lietuvos nepriklausomybės atgavimo užkulisius, įterpdamas prisiminimų ir pastebėjimų apie 1989–1991 m. įvykius, kuriose pats dalyvavo ar buvo su jais susijęs. 1989 m. Šiaurės šalys, visų pirma Švedija, jos oficialūs asmenys jau ėmė megzti tiesioginius kontaktus su Sąjūdžio Lietuvoje bei Estijos ir Latvijos Liaudies Frontų lyderiais. Buvo domimasi Lietuvos vidaus ir užsienio politika, santykiais su Maskva, tolimesniais politiniais planais ir siekiais. Švedų politikai siekė formaliai nepažeisti savo valstybės neutralumo politikos, tačiau rodė palankumą, politines simpatijas. Palyginimui pateikiama didžiųjų valstybių, visų pirma, JAV pozicija, kuri ilgą laiką buvo labai rezervuota Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimu. Lietuvos nepriklausomybę JAV pripažino tiktai žlugus Tarybų Sąjungos imperijai. Panašiai elgėsi ir kitos didžiosios valstybės, tarp jų – Vokietija. Tvirčiausią paramos ranką Lietuvai ištiesė Islandija. Tai bene vienintelė valstybė, kuri nuosekliai palaikė Lietuvos valstybingumo pripažinimo idėją nuo pat pirmųjų nepriklausomybės paskelbimo dienų. Atskleidžiama šios diplomatinės paramos iki tol nežinomų detalių, kurias straipsnio autorius išsaugojo atmintyje. Pripažįstant Lietuvos valstybingumą nemažas ir Suomijos nuopelnas. Šiaurės šalių dėka buvo pralaužti Lietuvos Respublikos nepripažinimo ledai.