Lietuvių informacijos centro vaidmuo užsienyje

LTGintė Damušytė 1979–1991 m. vadovavo Lietuvių informacijos centrui Niujorke. Šio centro tikslas buvo operatyviai informuoti pasaulį apie įvykius Lietuvoje, formuoti tarptautinę viešąją nuomonę, kad ji būtų palankesnė Lietuvos nepriklausomybės siekiui ir galiausiai remtų nepriklausomybės atkūrimą. Autorė apžvelgia jos vadovauto centro veiklą, įterpdama faktų bei apibendrinimų iš asmeninės patirties. Informacijos centro veikla 1979–1987 m. rėmėsi pogrindžio šaltiniais iš Lietuvos. Atkeliavusi medžiaga būdavo parengiama žiniasklaidai, išplatinant aktualiausias žinias užsienio masinės informacijos priemonėse. Antrasis veiklos etapas prasidėjo nuo 1987 m., tada buvo įsteigtas Informacijos centro filialas Vašingtone, kuriam vadovavo Viktoras Nakas. Pradėjus keistis sąlygoms Lietuvoje Informacijos centras pradėjo palaikyti tiesioginius ryšius su Lietuva, kas leido operatyviau gauti ir platinti žinias. Situacija dar labiau pagerėjo Lietuvoje atsiradus ir įsitvirtinus Sąjūdžiui. Jo informacijos agentūra informavo spaudą Rytų Europoje ir Tarybų Sąjungoje, o Informacijos centras – Vakarų spaudą. Sąjūdžio blokui laimėjus 1990 m. rinkimus Informacijos centras ėmė palaikyti ryšius su Aukščiausiosios Tarybos informacijos biuru. Ypač intensyviai visą parą teko dirbti 1991 m. Sausio žudynių – ekonominės blokados metu. Informacijos centrą nuspręsta uždaryti 1991 m., kai Lietuva sulaukė pasaulinio pripažinimo ir tapo Jungtinių Tautų nare. Lietuvių informacijos centras, finansiškai remiamas išeivijos, atliko labai reikšmingą pagalbinį vaidmenį užsienyje siekiant Lietuvos nepriklausomybės.