Kūrybinė išeivio galia
LTStraipsnyje analizuojamos išeivystės dilemos, iškylančios dviejų kultūrų patirtyje, ir kūryba, kuri susijusi su ištikimybės ir prigimties problema. Darbe aptariama kelių kūrybingų asmenybių veikla, glaudžiai susijusi su gimtosios kultūros lobynu. Semiotikas Algirdas Julius Greimas naujus metodus pritaikė lietuvių kultūros ir lietuviškų tekstų analizei. Jo intelektualinės veiklos rezultatai, tapę pasauline vertybe, sugrįžo į Lietuvą praturtindami jos kultūrą. Marija Gimbutienė atskleidė archajinės Europos įvaizdį, pasitekdama baltų mitologijos ir etninės kultūros pažinimą. Ji tikėjo, kad jos siūloma civilizacijos samprata padės mums peržiūrėti savo įsitikinimus ir naujai vertinti ateities galimybes. Globalinės civilizacijos kasdienybė, fiziškai įkalinusi Joną Meką, suteikė jam stiprių impulsų kurti laisvą, dogmas laužantį savąjį intelektualinį pasaulį. Tačiau poetas ir kino meno žmogus ieškojo kampelių, kurie sutaptų su gimtaisiais Semeniškiais, jam bylojančiais apie dar Neprarastą Rojų. Lidija Šimkutė – poetė, nublokšta į Australijos žemyną, kaip ir Jonas Mekas, renkasi paprastų daiktų nepaprastą bylą. Susidomėjimas Carlo Gustavo Jungo kūrybiniu palikimu formavo Šimkutės kalbos ypatybes, kurioje ryški binarinė įtampa, archetipų siluetai, kylantys iš sapnų ir instinktyvių nuojautų. Tačiau poezijoje prabilo ir Šiaurės Europos miškų tankmė. Straipsnyje aptarta ištikimybės kultūrai tema išlieka aktuali ir išeiviams, ir tėvynėje likusiems, tiesiantiems tiltus tarp praeities ir ateities.
ENThe article analyses emigration dilemmas encountered in the experience of the two cultures and the creation, which relates to the nature of the fidelity and the problem. This paper discusses the activities of several creative personalities closely related the culture treasure. A semiotician Algirdas Julius Greimas applied new methods to the analysis of the Lithuanian culture and texts. His globally valued intellectual activity's results returned to Lithuania in enriching its culture. Marija Gimbutienė reveals an archaic Europe's image through the knowledge of Balts' mythology and culture. She believed that the proposed conception of civilization would help to review our beliefs and freshly evaluate future opportunities. The daily routine of a global civilization, which physically imprisoned Jonas Mekas, gave him strong impulses to create a free, dogma-breaking intellectual world. However, the poet and the man of film art searched for the places coinciding with his home place Semeniškiai, which speak about the not lost Heaven. A poet Lidija Šimkutė, blown away to Australia, like Jonas Mekas, chooses a remarkable case of simple things. Interest in Carl Gustav Jung's creative heritage formed the features of Šimkutė's language, which has a strong binary tension, archetype silhouettes that arise from dreams and instinctive motives. Nevertheless, the backwoods of the northern Europe also spoke in poetry. The discussed topic about fidelity to culture remains relevant to the emigrants, to those who stayed at home, building bridges between the past and the future.
