Tapatybės beieškant: ar turėsime tautą vienijančius mitus?
LTStraipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kiek reali senų mitų atgimimo ar naujų kūrimo galimybė dabartinėje Vakarų visuomenėje ir konkrečiai Lietuvoje, koks mitų vaidmuo tapatybės išsaugojimo ir kūrimo procesuose, kokia mito samprata labiausiai atitinka dabartinio žmogaus pasaulėvaizdį ir intelektualinius lūkesčius. Išnagrinėjęs mito sampratą ir integracines, orientacines bei pasaulėžiūrines mitų funkcijas, autorius pažymi, kad šiuolaikinėje visuomenėje, nesant vieningos mitologijos, pagrindžiančios esamų socialinių struktūrų svarbą, pastebima nesankcionuota mitologija, sudaryta iš daugybės moderniosios visuomenės mitologinių fragmentų. Teigiama, kad būtent naujuosiuose religiniuose judėjimuose įvairūs mitologiniai fragmentai sistematizuojami ir taip sudaromos sankcionuotos pasaulėžiūros. Reziumuojama, kad nepaisant kai kurių drąsių šioje srityje atliktų bandymų, naujų mitų atsiradimo galimybės dabartinėje Lietuvos visuomenėje, kaip ir kitose Vakarų valstybėse, vertintinos labai santūriai. To priežastimi autorius laiko Vakarų Europos posūkį ne mitologinio, o grynai mokslinio, racionalaus pasaulėvaizdžio kūrimo linkme. Teigiama, kad mitai sėkmingai funkcionuoja visuomenėje tik tuo atveju, jei traktuojami ne kaip kieno nors fantazijos vaisius, o kaip tikimybinis žinojimas ar tiesa. Patikėti kokių nors mitų teisingumu šiuolaikinis žmogus neturi nei noro, nei jėgų. Daroma išvada, kad tapatybė - per sunki našta dabarties Vakarų žmogui, nes jis renkasi amorfišką, niekam ir niekuo neįpareigojančią, į smulkius kasdieninius rūpesčius ir džiaugsmus orientuotą egzistenciją.
ENThis article seeks to assess the possibility to revive ancient myths or to create new ones in current Western society, particularly in Lithuania, to identify the role of myths in the process of preserving and creating identity, to assess what concept of myth correspond best with the world's insight and intellectual expectations of a modern human. Having examined the concept of a myth and its integrative, indicative and ideological functions, the author notes, that an unauthorised mythology, consisting of many mythological fragments of a modern society can be observed nowadays due to the lack of a unanimous mythology. It is stated, that various mythological fragments are systematized in particularly new religious movements so that they formed authorized views. It is concluded, that despite some courageous experiments in this sphere, the possibilities of creating new myths in current Lithuanian society, as well as in other Western countries, are addressed very reservedly. The author believes that the reason is the Western Europe's turn to creating a purely scientific and rational world's view instead of a mythological one. It is implied that myths successfully function in a society only if they are seen not as a product of someone's imagination, but as a plausible knowledge or truth. Modern human does not have neither desire, nor energy to believe that any myths could be true. It is concluded, that identity is too hard a burden for human of a current Western society, as he chooses an amorphous, uncommitted existence, oriented towards little everyday problems and pleasures.
