Lietuvos mokinių pilietiškumo nuostatų formavimasis ir raiška

LTStraipsnyje pristatomas Lietuvos jaunimo pilietiškumo nuostatų sociologinis tyrimas, kuris buvo atliktas 2005 metais. Teoriniame lygmenyje į vieną konceptualią visumą siejamos pilietybės ir pilietiškumo, socialinio tapatumo, socialinio kapitalo, socializacijos, socialinių nuostatų, mikro- ir makrointegracijos teorijos bei demokratijos modelių raiška. Nors Lietuvoje vykdomi sociologiniai ir edukologiniai pilietiškumo tyrimai, daugiausia dėmesio skinama tik atskiram šio reiškinio segmentui, neišryškinant jo formavimosi bei raiškos konteksto. Šiame tyrime neapsiribojama pilietiškumo turinio apibūdinimu, bet pateikiamas platus socialinių, politinių, kultūrinių veiksnių, darančių poveikį pilietiškumo formavimuisi ir raiškai tam tikro amžiaus individams, spektras. Tyrime orientuojamasi ne į brandų ir visas politines bei pilietines teises turintį pilietį, o į mokinių populiaciją, kuri yra jautriausias politinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių permainų rodiklis. Vienas svarbiausių šio tyrimo aspektų – tai pilietiškumo ir tautinio tapatumo ryšio akcentavimas, tiriant lietuvių, rusų bei lenkų mokinių tautines grupes. Straipsnyje pristatomi empirinio tyrimo duomenys, kurie atskleidžia Lietuvos jaunimo pilietiškumo nuostatų raišką ir ją lemiančius socialinius, kultūrinius, politinius veiksnius.

ENHistorical and cultural context of Lithuania determined the specific trajectory of civic culture and civic attitudes. Fragmentation of democratic traditions, peculiarities of national features, geopolitical position of the state made an influence on the formation of conception of civic attitudes in contemporary society. Educational system in Lithuania emphasizes the meaning of civic education in various kinds of programs, projects, and learning materials during the last 15 years of the independent state. On the other hand, it is obvious that theoretical goals and ideas are not always realized in practice. The stress is on such aspects as perception of human rights and social justice; an active civic participation in democratic society; responsibility for the human and society; tolerance and equal opportunities despite the gender, race and ethnic differences; democratic and civic principles; balance between European integration and cultural identity. Theoretical comparative studies and empirical research reveal that in Lithuania centralized and universal model of civic education is created and sustained.It is supplied with universal learning and educational programs that are implemented by producing educational books and methods for using them. On the one hand, it determines the unity of democratic values. On the other hand, this universal model reduces local traditions and cultural peculiarities in the process of education. It guarantees only the formal side of educational process, where the cognitive component is emphasized, while the emotional aspects and preparation for active behavior of school students are pushed away.