Affix frequency and creative use of derivational morphology in oral speech production

LTMorfologinis procesas, kurio metu žodis formuojamas tam tikro afikso būdu, vadinamas derivacine afiksacija. Nors derivacinė naujų žodžių daryba atima daugiau laiko ir pastangų nei kitos kompensacinės strategijos, nustatyta, kad kalbą studijuojantys yra linkę kurti naujus žodžius derivacijos būdu. Derivacija – vienas iš būdų, kuriuos antrosios kalbos besimokantieji pasitelkia siekdami praplėsti savo žodyną. Vienas iš veiksnių, kuris leidžia numatyti derivacinės morfologijos procesų panaudojimą formuojant žodžius, yra afikso dažnis, kadangi besimokantieji kalbos, tiek suaugę, tiek vaikai, lengviau įsisavina ir atgamina dažnai vartojamus vienetus. Naujausi tyrimai apie antrosios kalbos mokymąsi rodo, kad egzistuoja teigiamas ryšys tarp tam tikros formos dažnio ir tvarkos, kuria besimokantieji tą formą naudoja kalbėdami. Iki šiol derivacinės morfologijos tyrimų, susijusių su antrosios kalbos besimokančiaisiais, nėra daug, todėl šio tyrimo tikslas buvo patikrinti hipotezę, kad egzistuoja teigiamas ryšys tarp afikso tipo anglų kalboje ir suaugusiųjų gebėjimo mokantis anglų kalbos įsisavinti ir naudoti tuos afiksus kalbant. Tyrimui naudoti 34 lietuviški sakiniai, kuriuose buvo pabraukti anglų kalbos vedinių lietuviški atitikmenys. Tiriamieji – 40 suaugusių lietuviakalbių studentų – turėjo išversti 24 žodžius panaudodami vedinį su priesaga ir 10 žodžių panaudodami vedinį su priešdėliu. Gauti rezultatai parodė, kad mokantis antrosios kalbos sudėtinga vartoti derivacinės morfologijos procesus kūrybiškai net ir aukštesniame nei vidutinis kalbos mokėjimo lygyje. Visgi afiksų vartojimas teigiamai koreliuoja su tų afiksų vartojimo dažniu anglų kalboje, todėl daroma išvada, kad afiksų dažnis lemia jų įsisavinimą.