Die Krise des Modernismus und die Suche nach Alternativen in der litauischen Musik der Mitte des 20. Jahrhunderts

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaVokiečių kalba / German
AntraštėDie Krise des Modernismus und die Suche nach Alternativen in der litauischen Musik der Mitte des 20. Jahrhunderts
Kita antraštė
  • The Crisis of Modernism and search for alternatives in 20th century Lithuanian music
  • Modernizmo "Krizės ūpas" ir jo alternatyvų paieškos XX a. vidurio lietuvių muzikoje
AutoriaiLandsbergytė, Jūratė
KnygojeMuzikos kūrinys - jo ribos ir interpretacijos : straipsnių ir pranešimų rinkinys : 38-oji Baltijos muzikologų konferencija, skirta kompozitoriaus ir muzikos kritiko Vlado Jakubėno (1904-1976) 100-osioms gimimo metinėms : 2004 m. spalio 21-23 d., Vilnius . 2006, P. 18-26
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTModernizmas; Tautiškumas
Santrauka / Anotacija

LTTarpukario Lietuvoje buvo labai aktuali tautos modernizmo dvasinio atsinaujinimo problema, kuri liudijo intelektualų suvoktas atsiveriančias galimybes pakeisti tautos ir valstybės likimą. Svarbiausias čia buvo nacionalumo muzikoje klausimas, prikaustęs intelektualų–modernistų dėmesį. 1937 m. įkurta Muzikos progresistų draugija, kuriai priklausė V. Jakubėnas, J. Kačinskas ir V. Bacevičius. 1935 m. kultūros žurnale „Naujoji Romuva“ V. Jakubėnas išdėstė esmines prerogatyvas: Lietuva yra „jauna valstybė“, kuri turi dar atrasti savo kelią. Tam geriausiai tiktų skandinaviškasis variantas, naujai atrastas mažųjų tautų ir provincialumo žavesys – dvasinė stiprybė ramybėje, gamtos grynumas, lyrikos intelektualumas ir kt. (pvz., E. Grieg, K. Hamsun, S. Lagerlöf, J. Sibelius). Tokia būtų ir lietuvių muzikos egzotika, įdomi pasauliui (pvz., J. Kačinsko kūryba). Bet V. Jakubėnas atmetė V. Bacevičiaus modernizmą („Elektrinė poema“, 1932), kaip netautišką, kosmopolitinį, radikalų ir beveidį didelių miestų technicizmą. Tuo tarpu V. Bacevičiui kūryba negali būti tautiška kitaip negu dvasiškai, ji yra kuriama „čia ir dabar“ kūrėjo sieloje, tam nereikia naudoti liaudies dainų citatų (pvz. C. Debussy). Lietuvai nebuvo lemtas skandinaviškasis kelias, nes valstybė patyrė per didelius istorinius sukrėtimus, intelektualinius nuostolius. Bet pasitvirtino pats lietuviškojo modernizmo kelio ieškojimas: muzikoje jį praturtino folkloras ir likiminė begalybės vizija, užčiuopta intonacinės ląstelės, visatos, kosmoso universumo struktūra, kurios šauklys buvo V. Bacevičius. [Iš leidinio]

ENDuring interwar period the issue of modernism and spiritual renewal of the nation was very acute in Lithuania. This confirmed that the intellectuals understood the emerging opportunities to change destiny of the nation and the state. The most important was the question of nationality in music. In 1937 the society of musical progressivists was established, members of which included V. Jakubėnas, L. Kačinskas and V. Bacevičius. In 1935 V. Jakubėnas presented in the cultural magazine „Naujoji Romuva“ his ideas: Lithuania is a „young state“ that still needs to find its way. The best direction is the Scandinavian model which managed to find a charm of small nations and provinciality in spiritual calmness, natural purity, intellectuality of lyrics, etc. (e.g. E. Grieg, K. Hamsun, S. Lagerlöff, J. Sibelius). This could be also the exotica of Lithuanian music (e.g. creation of J. Kačinskas). However, V. Jakubėnas rejected the modernism advocated by V. Bacevičius (in "Electric poem" (Elektrinė poema), 1932) as not national, radical and faceless technicism of big cities. The creation of V. Bacevičius can be national only in its spirituality. It is created “here and now”, in the soul of the composer. One does not need to use quotations from folk songs (e.g. Debussy). Lithuania cannot take the Scandinavian way because it experienced big historical challenges and intellectual losses. However, the quest for Lithuanian way of modernity proved out. In music this was enriched through folklore and the vision of destiny’s infinity, through intonation of a cell, the universal structure of cosmos heralded by V. Bacevičius.

ISBN9986-9069-5-4
Mokslo sritisMuzikologija / Musicology
Susijusios publikacijosVargonų muzika Lietuvoje XX a. Kūrybos modernizmas / Jūratė Landsbergytė. Vilnius : Kronta, 2008. 351 p., [4] iliustr. lap.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/4967
Atnaujinta2020-08-21 09:56:13
Metrika Peržiūros: 1