Vilniaus tekstai

LTApžvelgiamos kelios knygos: Walerian Meysztowicz „Pašnekesiai apie laikus ir žmones“ (Vilnius, 2004), Chaim Grade „My Mother’s Sabbath Days: A Memoir“ (New York, 1987), Czesław Miłosz „Abėcėlė“ (Vilnius, 2012) ir „Czesławo Miłoszo Vilnius: Tekstai ir fotografijos (sud. Margarita Matulytė; Vilnius, 2012). Aptariamos knygos reprezentuoja skirtingus ir uždarus tarpukario Vilniaus pasaulius, kuriuose jų autoriai veikiausiai nebūtų gyvai susitikę. Tuo pačiu metu Vilniuje gyveno ir garsus kunigas Meystowiczius, ir jaunas žydų poetas Grade, ir kosmopolitiškas studentas Miłoszas. Prasidėjęs karas šių žmonių likimus paženklino netektimi, tremtimi ir emigracija. O jų palikti tekstai – prisiminimai apie nebeegzistuojantį jaunystės miestą – sukuria Vilniaus tekstą kaip specifinę visumą. Meysztowicziaus Vilnius regimas iš „krajovcų“ pasaulėžiūros, o pats miestas pažįstamas menkiau nei provincija. Grade buvo vienintelis iš aptariamųjų autorių, kuris ir gimė Vilniuje; jo atsiminimuose aprašomas tarpukario Vilniaus žydų pasaulis, taip pat pabėgėlio dalia bei dramatiškas grįžimas į Vilnių po karo, puikiai atskleidžiantis istorinės Lietuvos, netekusios žydų, pabaigą. Czesławo Miłoszo santykis su Vilniumi užčiuopiamas sunkiausiai: autorius miestą vaizdavo skirtingais istoriniais laikotarpiais, todėl skaitytojai skatinami tapti aktyviais – naudotis ir praktikuoti Vilniaus istoriją. Aprašomi tautiniai, konfesiniai ir politiniai konfliktai, vykę tarpukario Vilniuje. Nepaisant kelių skirtingų miestų - žydiško, lenkiško, baltarusiško, rusiško ir lietuviško – visi Vilniaus gyventojai jį laikė savu.

ENSeveral books are examined: Walerian Meysztowicz's "Tales of Times and People" (Vilnius, 2004), Chaim Grade's "My Mother's Sabbath Days: A Memoir" (New York, 1987), Czesław Miłosz's "ABC" (Vilnius, 2012) and "Czesławo Miłoszo Vilnius: Tekstai ir fotografijos" ("The Vilnius of Czesław Miłosz: texts and photographs") (compiled by Margarita Matulytė; Vilnius, 2012). The books discussed represent the different and closed worlds of interwar Vilnius, in which their authors would have probably never met in real life. At the same time, the prominent priest Meysztowicz, the young Jew poet Grade and the cosmopolitan student Miłosz all lived in Vilnius. The war marked the lives of these people with loss, exile and emigration, and the texts left by them are memories about the no-longer existing city of youth that consitute the overall text about Vilnius as a specific whole. The Vilnius of Meysztowicz is seen from the Krajowcy worldview, and the city itself is less familiar than the province. Grade was the only of the aforementioned authors to have been born in Vilnius, and in his memoirs the world of the interwar Vilnius Jews is described as well as the fate of a refugee and the dramatic return to Vilnius after the war, which perfectly reveals the end of historical Lithuania deprived of Jews. The relation between Czesław Miłosz and Vilnius is the least clear: the author depicted Vilnius in its different historic periods, encouraging the reader to become a participant – to use and practice the history of Vilnius. Ethnic, religious and political conflicts are described, which occurred in the interwar Vilnius. In spite of the several different cities – the Jewish, the Polish, the Belarusian, the Russian and the Lithuanian – all residents of Vilnius considered it their own.