Šešėlių prisilietimai: apie sovietinę juoko kultūrą Lietuvoje XX a. 7-9 dešimtmečiais
LTSovietinis folkloras išlieka beveik nenaudojamu šaltiniu praeities tyrimams, nors jis ir teikia neįkainojamos informacijos apie kadaise egzistavusią visuomenę. Juo labiau kad pastaruoju metu nusistovėjo aiškios sovietinės praeities vertinimo tendencijos; vyrauja pasipriešinimui skirti tyrimai. Tai yra savaime suprantama ir sveikintina - nagrinėti ilgus dešimtmečius draustą temą, stengtis nušviesti daugeliui mūsų skaudžios ir tragiškos praeities momentus. Beje, pastaruoju metu tyliai prasiveržė nauja „srovė" - vis dažniau dienos šviesą išvystantys valdžioje ar aplink ją besisukinėjusiųjų atsiminimai (kuriuos sąlyginai būtų galima pavadinti serija „Viskas buvo visai neblogai“ arba „Kaip aš aukojau pilvą Tėvynės labui“ plepalais). Kasdienio gyvenimo fragmentai aižėja ir nyksta; sovietinio Lietuvos istorijos periodo mozaika trupa, užgožiama batalinių vaizdų ar vis įžūliau viešumon besibraunančių panegirinių rašliavų. Kas išliks dar po dešimt ar dvidešimt metų? Dar vienas netikslus vaizdinių rinkinys, beviltiškai neatitinkantis to, ką kol kas atsimena gyvi liudytojai? [p. 519].
