"Apokaliptiko" sugrįžimas: apie Rolando Pakso įvaizdį
LT2003 m. Lietuvos prezidento rinkimuose buvo parodyta, jog įvaizdis gali viską. Rinkimų kampanijoje ryškus viešųjų ryšių akcentas liko svarbus ir R. Paksui tapus prezidentu. Prisiminus struktūralistų ir postmodernistų kartotą tiesą, kad ne žmogus kalba, bet kalba kalba per žmogų, galima sakyti, kad rinkimų metu sukurtas R. Pakso įvaizdis pradėjo gyventi savo gyvenimą, todėl ir prezidento veiksmus daugeliu atvejų lėmė ne valstybiniai, ideologiniai ar kitokie argumentai, o įvaizdžio logika. R. Pakso „atgimimas“ 2003 m. – tai „postmodernizmo“ įsiveržimas į Lietuvos politinį teatrą. Šiuo straipsniu nebandysiu nubrėžti Lietuvos politinio spektaklio teorinių rėmų, mano tikslas kuklesnis – bandysiu analizuoti R. Pakso įvaizdį. Tai nebus išsami jo įvaizdžio studija, aptarianti viešus pasirodymus ar įvaizdžio kūrimo taktikas bei technologijas, tačiau aptarsiu, mano galva, rinkimų batalijų metu išryškėjusią įvaizdžio kūrimo strategiją, kuri ir toliau buvo taikoma Paksui tapus prezidentu. Žvelgiant iš kultūros antropologijos taško, visuomenėje populiarūs įvaizdžiai nėra vien tik manipuliacijų visuomenės sąmone rezultatas. Populiarūs įvaizdžiai ir su jais siejami politikai rodo tam tikrą visuomenės būseną, kitaip tariant, atspindi jos mentalitetą. Tad norint išsiaiškinti, kodėl yra populiarūs vieni ar kiti politikai, pirmiausia svarbu pažvelgti į visuomenę ir jos lūkesčius. Dėl šios priežasties rašydamas apie Pakso įvaizdį – „apokaliptiko“ figūrą – pasitelkiu sociologinius duomenis, kurie atskleidžia paradoksalų lietuvių santykį su valdžia.
ENThe election of the President of Lithuania in 2003 showed that the image can do anything. The brilliant emphasis on public relations in the election campaign has remained important as R. Paksas became President. Recalling the repeated truth of structuralists and postmodernists that no man speaks, but the words are expressed through a person, someone can say that the image of R. Paksas, created during the election, began to live its life, and therefore the actions of the President in many cases were caused not by the state, ideological or other arguments, but by image logic. The "revival" of R. Paksas in 2003 is an invasion of the "postmodernism" into the Lithuanian political theatre. I will not attempt by this article to draw the theoretical frameworks of Lithuanian political performance. My goal is more humane - I will try to analyse the image of R. Paksas. It will not be a comprehensive study of his image discussing public appearances or image-building tactics and technologies - I will discuss, in my opinion, the strategy of image development that emerged during the election battles, which continued to apply to Paksas when he became President. Looking from the point of cultural anthropology, images, popular in society, are not just a result of manipulation in the public consciousness. Popular images and the associated politicians show a certain state of society, in other words, reflects its mentality. So, in order to understand why some politicians are popular, first of all, it is important to look at society and its expectations. For this reason, writing about Paksas` image - the form of "apocalyptic" - I use sociological data that reveals the paradoxical relationship between the Lithuanians and the authorities.
