Kaip galimos LDK paveldo dalybos?

LTStraipsnyje svarstoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) paveldo dalybų problema. Aptariamos naujos prielaidos Lietuvos lenkų istorinės sąmonės perspektyvoms. Lietuvos lenkų kultūra buvo ir gali būti integrali Lietuvos kultūros dalis, ji yra natūrali Lietuvos istorinių procesų pasekmė. Kad susiformuotų Lietuvos lenkų istorinė perspektyva, reikia poslinkių mokslinėje savimonėje. Lenkiškoji Vilniaus ir Lietuvos problematika turi tapti ne tik apskritai mokslo, bet būtent Lietuvos istoriografijos ir istorinės savimonės objektu. Analizuojamos Lietuvos rusų, baltarusių ir ukrainiečių istorinės sąmonės. Lietuvos rusų bendruomenė saviraiškos prasme yra daug aktyvesnė už Lietuvos baltarusius ir ukrainiečius. Vilniaus rusai yra įvedami į Lietuvos istorinę savimonę lygiai taip pat, kaip ir Lietuvos lenkai ar žydai, o Lietuvos baltarusiams ar ukrainiečiams dėmesio beveik neskiriama. Apžvelgiama "rusėniškoji" LDK ir senojo Vilniaus istorijos linija. Rusėniškasis LDK paveldas glūdi ne tik LDK rusėniškose žemėse, bet ir jos sostinėje Vilniuje, o šiandieniniai baltarusiai ir ukrainiečiai gali tvirtai atsiremti į Vilniaus istoriją. Būtina išplėsti rusėniškosios tradicijos teikiamas galimybes istorinių sąmonių formavimui. Keliamas klausimas, kaip senasis Vilnius yra traktuojamas "tautų be valstybių" istorinėse tradicijose. Vilniaus "dalybose" negalėjo dalyvauti karaimai, totoriai ir žydai, nes tai buvo tautos be savų valstybių, tačiau šios bendruomenės savo istorine gelme LDK ir Vilniaus istorijoje galėtų varžytis su lietuviais, lenkais ar rusais. Savo pasaulio dalį bei kultūros atšvaitą Vilniuje gali rasti įvairios konfesijos, tautos ir civilizacijos.