Apie (ne)viliojantį (už)kalbėjimą
LTŽvelgdama į pototalitarinę, pokomunistinę Lietuvos visuomenę ir nostalgijos sovietiniams laikams apraiškas, šio straipsnio autorė kvestionuoja socrealizmo tekstus, konstravusios bei juos vartojusios sovietinės sąmonės stereotipus. Tai darydama, ji remiasi reprezentaciniu sovietmečio literatūros kūriniu – Justino Marcinkevičiaus dramine trilogija. Šis tekstas perskaitomas tuo aspektu, kurį nurodė Vytautas Kavolis, pastebėjęs, kad šio rašytojo kūryboje aptinkame Lietuvoje tikriausiai populiariausią 1955–1970 metais sąmoningumo struktūros išraišką. Tad užuot gilinusis į trilogijos meninę vertę, autorė mėgina nustatyti, ar tikrai ir kaip joje atsispindi būdingi sovietinės mąstysenos stereotipai. Straipsnyje teigiama, kad antibažnytiškumas, religinis sinkretizmas, moralinė dviveidystė, tiesos ir melo neskyrimas, aiškių pasaulėžiūrinių įsitikinimų neturėjimas – tai būdingi mazgan susipynę sovietinės sąmonės struktūriniai komponentai, kurie aptinkami draminėje trilogijoje. Apibendrinus tyrimą, teigiama: sovietinių mąstymo stereotipų ir ideologemų prisotinta sąmonė ir šiandien ją atpažins kaip savą ir suprantamą. Nuo sovietmečio psichologiškai labiau nutolusiai sąmonei dramų turinį dėl jose veikiančių ideologemų suprasti nėra lengva. Skirtingos vertybinės, dorovinės, religinės ir kitos mąstymo normos netotalitarinę mąstyseną esmiškai skiria nuo totalitarinės. Gal tik tada, kai laikas išgydys pragaištingus sovietizacijos padarinius mentaliteto plotmėje, rasis adekvati socrealizmo tekstų recepcija.
ENIn view of the post-totalitarian, post-communist Lithuanian society and the manifestations of nostalgia for Soviet times, the author of this article questions the texts of social realism and stereotypes of the Soviet consciousness that have been developed and used. In doing so, she relies on the representative literary work of the Soviet era - the dramatic trilogy of Justinas Marcinkevičius. This text is read in the aspect pointed out by Vytautas Kavolis, who has noticed that in different works of this particular writer we find the expression of the consciousness structure that was probably the most popular in Lithuania in 1955-1970. Instead of looking at the artistic value of the trilogy, the author attempts to determine whether and to what extent are the typical stereotypes of the Soviet mindset reflected in it. The article states that being anti-church, religious syncretism, moral duplicity, not understanding the difference between truth and lie and the absence of clear world-views, beliefs are all typical interconnected structural components of the Soviet consciousness that are found in the dramatic trilogy. When summarizing the research, it is stated: consciousness full of stereotypes and ideologues of the Soviet thinking will recognize it as familiar and understandable even today. For the consciousness that is psychologically more distant from the Soviet era it is not easy to understand the content of the dramas because of the ideologues working in them. Different values, moral, religious and other norms essentially differ the non-totalitarian way of thinking from the totalitarian way of thinking. Perhaps only when the time cures the disastrous effects that sovietisation had on the mental plane, will the adequate reception of texts of social realism be found.
