Kelionės garsu ir garso dienoraščiai, arba jautraus klausytojo ugdymo projektas
LTStraipsnis skirtas garso ekologijos problemoms. Pažymima, kad jos atsiradimą lėmė reakcija į vizualumo dominavimą. Atskleidžiamos įvairios garso ekologų praktikos, eksperimentai, tyrimai. Pabrėžiama, kad garso ekologija kiekvienam suteikia galimybę susikurti garsinę aplinką ir susigyventi su ja, taigi menu laikomas nekonfliktavimas su šia aplinka, savo nišos joje radimas. Atskleidžiama, kad konkrečiajai muzikai priskiriamos kompozicijos, kurių garsinę medžiagą sudaro įrašyti natūralūs garsai, apdoroti elektroakustika. Konstatuojama, kad garso ekologijos kontekste dirbtinio ir natūralaus garso opozicija nėra ryški, į muzikines instaliacijas įtraukiami ir miesto, ir gamtos garsai, jiems suteikiamas vienodas statusas. Pažymima, kad garso ekologijos instaliacijos retai moralizuoja, neskatina klausytojo operuoti gėrio ir blogio kategorijomis, vertinant savo garsinę aplinką. Pažymima, kad garso kelionė yra ir eksternali, ir internali: tai mokėjimas įsiklausyti ir į išorinį, ir į vidinį pasaulį, į narūralius garsus ir triukšmus, atrandant harmoniją. Atskleidžiama, kad analogiškos tezės laikosi ir vadinamosios konkrečiosios muzikos atstovai, į savo kompozicijas įtraukiantys miesto garsus, taip formuodami urbanistinį arba industrinį garso landšaftą. Reziumuojama, kad įsivaizduojamo landšafto kūrimas yra viena aktualesnių muzikos pasaulio tendencijų, o susipažinimas su garso instaliacijomis gali prisidėti lavinant kasdienės, garsams nedėmesingos klausos lankstumą. Tokį jautrų savo akustinės aplinkos suvokimą autorė laiko vienu esminių garso ekologijos projekto tikslų.
ENThis article is intended for sound ecology problems. It is noted that its emergence was the result of a reaction to the dominance of visuality. Different sound ecologists' practices, experiments, researches are revealed. It is emphasised that the sound ecology gives everyone the opportunity to create an audio environment and stay with it, so the menu does not conflict with this environment, finding its niche in it. It is revealed that electroacoustics are used for processing of compositions related to a particular music, the sound material of which consists of recorded natural sounds. It is noted that in the context of sound ecology the opposition of artificial and natural sound is not widely seen, the sounds of the city and nature are included in musical installations, they are given the same status. It is noted that sound ecological installations rarely moralise, do not encourage the listener to operate in the categories of good and evil, in assessing their sound environment. It is noted that the audio tour is both external and internal: it is the ability to listen to both the outer and inner world, to the natural sounds and noises, by discovering harmony. It is revealed that the representatives of the so-called "pecific music" follow analogous theses, incorporating the sounds of the city into their compositions, thus forming the urban or industrial sound landscape. It is thought that the creation of imaginary landscapes is one of the most relevant trends in the music world, and familiarity with sound installations can contribute to the development of everyday, inattentive to sound audible flexibility. The author perceives such a sensitive perception of her acoustic environment as one of the main objectives of the sound ecology project.
