Lietuvos bažnytinė dailė 1918-1940 m
LTStraipsnyje tyrinėjamas Lietuvos bažnytinės dailės palikimas, sutelkiant dėmesį į XX a. pirmos pusės bažnytinę dailę. Šis nevienalytis palikimas mažai tyrinėtas, tačiau tarpukario bažnytinės dailės raida įdomi įvairias aspektais. Ji papildo informaciją apie meninės kūrybos formas ir rūšis, suteikia žinių apie atskirų dailininkų kūrybinės biografijos vingius. Straipsnyje platesniu žvilgsniu aprėpiama nepriklausomos Lietuvos bažnytinės dailės panorama. Darbe teigiama, kad bažnytinės dailės meninės kokybės klausimas susijęs su XIX a. pb. – XX a. pr. visuose katalikiškuose kraštuose iškilusia kičo problema. Ryškūs bandymai suteikti bažnytinei dailei tautinį pobūdį, paveikė jos stilistinę raidą ir suteikė savitų bruožų ikonografijai. Kūrinio meninei kokybei neabejingam tyrinėtojui įdomiausias klausimas – pastangos atnaujinti bažnytinę dailę, įkvėptos neokatalikų sąjūdžio idėjų, imponavusių ir tarpukario intelektualams, ir dailės kritikams, ir patiems dailininkams. Šie trys aspektai atskleidžią įvairiapusišką tarpukario Lietuvos bažnytinės dailės palikimą ir pagrindinius jo bruožus. Apžvelgus platesnę tarpukario Lietuvos bažnytinės dailės panoramą, daromos išvados, kad bažnytinės dailės modernumo ir meniškumo problema tebelaukė sprendimo. Bandyta ugdyti visuomenės skonį, pratinant žmones prie modernaus stiliaus bažnytinės dailės. Dailininkų kūryba, nors sunkiomis sąlygomis, pratęsė tarpukario dailės kryptį bei paliudijo, jog sąlygos permainoms buvo subrendusios.
ENThe article analyses the heritage of Lithuanian ecclesiastical art, focusing on the ecclesiastical art of the first half of the 20th century. It adds to the information on forms and types of artistic creation, provides knowledge regarding creative biographies of individual artists. The article gives a wider look to the panorama of the independent Lithuanian ecclesiastical art. The article states that the issue of artistic quality of the ecclesiastical art is related to the problem of kitsch that was especially relevant in all Catholic lands during the end of the 19th century and the beginning of the 20th century. Strong attempts to give ecclesiastical art a national character influenced its stylistic evolution and provided iconography with distinctive features. Certainly the most interesting question for a researcher who is interested in the artistic quality of a certain creation is the efforts to revive the ecclesiastical art, inspired by the ideas of the movement of the neo-Catholics that were liked by the intellectuals, art critics and artists of the interwar period. These three aspects reveal the versatile heritage of the ecclesiastical art of the interwar period and its main features. After reviewing the wider panorama of the interwar Lithuanian ecclesiastical art, it is concluded that the problems regarding the modernism and the level of artistry of ecclesiastical art still required a solution. Attempts were made to cultivate the taste level of society by educating people on the modern style of ecclesiastical art. Despite the difficult conditions, the painters' creations continued the direction of the interwar art and testified that conditions for change had matured.
