Possible implications of the Lisbon strategy for the Lithuanian education policy after joining the European Union
LTEuropos Komisijos komunikate "Švietimas ir tęstinis mokymas 2010" kalbama kaip Lisabonos strategijos sėkmė priklauso nuo būtinų reformų. Komunikate pabrėžiama, kad ES kenčia dėl privataus sektoriaus investicijų trūkumo. Šios investicijos yra per žemos aukštojo mokslo ir tęstinio mokymo srityse. Tuo pačiu metu nėra jokių įrodymų, kad veiksmingai panaudojus turimus išteklius būtų pasiekta tikėtina pažanga. Tyrimo tikslas - išanalizuoti galimas šių veiksmų pasekmes tolesnei šalies švietimo politikos plėtrai Lietuvoje. Tyrime naudojami metodai: dokumentų analizė, aprašomoji statistika, meta-analizė. Daroma išvada, kad artimiausiu metu Lietuva gali susidurti su rimtu iššūkiu koordinuojant ir stiprinant bendrą švietimo politiką išsiplėtusioje Europos Sąjungoje. Nacionalinė vyriausybė turės imtis reikiamų veiksmų norėdama parengti pakankamai aukšto lygio politikos analitikų, kurie peržiūrėtų švietimo politikos dokumentus ir susitelktų į ilgalaikius, vidutinės trukmės ir trumpalaikius nacionalinės politikos prioritetus. Valstybės procentinės išlaidos švietimui Lietuvoje, palyginus su ES vidurkiu, yra pakankamos, tačiau reikia tobulinti išteklių paskirstymą, kad investicijos būtų koncentruojamos į svarbius prioritetus. Turėtų būti imamasi dviejų rūšių neatidėliotinų veiksmų: pradėti reguliarius PISA raštingumo tyrimus siekiant gauti reikiamų duomenų apie Lietuvos moksleivių skaitymo įgūdžių lygį; parengti mokymosi visą gyvenimą strategiją kaip vieną iš svarbiausių nacionalinės švietimo politikos prioritetų, siekiant padidinti 25-64 metų amžiaus gyventojų dalyvavimą švietime ir mokyme.
ENThe European Commission Communication on "Education and Training 2010" talks how the success of the Lisbon Strategy depends on the necessary reforms. Communication highlights the fact that EU is suffering from the lack of private sector investments. These investments are too low in the field of higher education and training. At the same time, there are no evidence that by using the available resources effectively a probable progress would be reached. The aim of the research is to analyse the possible consequences of these actions for the further development of education policy in Lithuania. The methods used in the research are the following: document analysis, descriptive statistics and meta-analysis. A conclusion is drawn that Lithuania may face a serious challenge in the near future in coordinating and strengthening the common education policy of the enlarged European Union. The national governments will have to take necessary steps to develop sufficiently high-level policy analysts that would review the education policy documents and would focus on long-term, medium-term and short-term national policy priorities. The percentage of state expenditure on education in Lithuania, compared to EU average, is sufficient however, the distribution of resources needs to be improved so that the investments would focus on important priorities. Two types of immediate actions should be taken: a regular PISA literacy research should be launched to gain the necessary data on the level of reading skills of the Lithuanian students; a lifelong learning strategy as one of the main priorities of national education policy, aiming to increase the participation of people aged 25-64 in education and training should be developed.
