Les Élections européennes dans les États baltes: question de second ordre ou européenne ?

LTEstijai, Latvijai ir Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), šių valstybių piliečiai 2004 m. ir 2009 m. rinko atstovus į Europos parlamentą (EP). Nors EP rinkimų negalima lyginti su nacionaliniais, atsižvelgiant į tai, kokią reikšmę jiems teikia šių valstybių rinkėjai, politikai ir žiniasklaida, augančios EP galios skatina visuomenės ir mokslininkų susidomėjimą tiesioginiais rinkimais į vienintelę supranacionalinę įstatymų leidybos instituciją. Europiniai rinkimai verti ypatingo dėmesio ir todėl, kad turi įtakos valstybių lygmens politikai. Įprasta manyti, jog EP rinkimai yra antraeilės reikšmės nacionalinės varžybos, kurios turi mažai ką bendro su Europos problemomis, nes rinkėjai jose tiesiog įvertina arba nubaudžia vidaus politikos veikėjus. Šis aiškinimo modelis patvirtintas senosiose ES narėse atliktais empiriniais tyrimais, tačiau aiškių išvadų dėl situacijos Vidurio ir Rytų Europoje kol kas nėra, o kai kurių studijų rezultatai liudija priešingai. Tad valstybių atvejų studijos gali prisidėti prie šios diskusijos. Šiame straipsnyje minėto teorinio modelio prielaidos tikrinamos analizuojant 2004 m. ir 2009 m. EP rinkimus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Ar šiuose rinkimuose svarbiausias vaidmuo teko Europos klausimams, ar neišvengta vidaus problemų aktualizavimo? Ar rinkėjai pasinaudojo EP rinkimais nubausti valdžioje buvusius politikus? Analizė pradedama teorinių prieigų, aiškinančių europinius rinkimus, pristatymu, po kurio pateikiama šešių Baltijos valstybėse įvykusių EP rinkimų analizė.

ENWhen Estonia, Latvia and Lithuania joined the European Union (EU), in 2004 and 2009 the citizens of these countries elected the members of the European Parliament (EP). Even though these elections cannot be compared to the national elections, considering the importance the voters, the politicians and the media place on them, the growing importance of the EP induces the interest of societies' and scientists' on the direct elections to this single supranational legislative institution. European elections deserve special attention because they have real effect on the policies in a national level. It is common to think that EP elections are merely a secondary national competition that has less in common to the European problems because the voters only assess or punish the internal political figures. This model of interpretation is accepted in the old' EU-Member States with conducted empirical research. However, the concrete conclusions about the situation in the Middle and Eastern Europe are still not present and some results of the conducted studies argue differently. That is why country case studies can contribute to this debate. The mentioned assumptions of the theoretical model in this article are checked by analysing the 2004 and 2009 elections of the EP in Estonia, Latvia and Lithuania. Was the main role in these elections placed on the European issues or was it impossible to avoid the actualisation of the internal issues? Did the voters use the EP elections to punish the former politicians in power? The analysis begins with a theoretical overview that explains the European elections and after presents the analysis of the EP elections in six Baltic countries.