La Diplomatie lituanienne ou la force du petit

LTLyginant su kaimynėmis Estija ir Latvija, Lietuvos diplomatinė politika aktyvesnė, grįsta palankesne geopolitine padėtimi ir didinga, net mitologizuota istorine atminti. Maištininkė Rusijos imperijoje, į kurią buvo įjungta 1795 m., o 1944 m. aneksuota Sovietų Sąjungos, Lietuva tapo „žiežirba“, 1991 m. išsprogdinusia Sovietų imperiją. Šiandien trys šalys užsienio politiką formuoja atsižvelgdamos į savo istorinę, su Rusija glaudžiai susijusią atmintį, bet Vilnius santykius su Maskva suvokia kiek kitaip. Straipsnyje analizuojami veiksniai, kurie paaiškina Lietuvos santykių su Rusiją išskirtinumą, šios mažosios valstybės regioninės bei transatlantinės politikos kursą, kuris yra visiškai priešingas Maskvos interesams. Apskritai Lietuvos politinė darbotvarkė yra palanki jos daugiašalei pozicijai. Varšuva 2011 m. antroje pusėje pirmininkavo Europos Sąjungos (ES) Tarybai, o Lietuva tuo pat metu pirmininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, kurioje galėjo kelti su Rusija susijusius klausimus. 2013 m. Vilnius perims ES Tarybos vairą ir vadovavimą svarbioms deryboms dėl biudžeto ir žemės ūkio politikos finansavimo. Tokie rimti įsipareigojimai aukščiausiu politikos lygmeniu turėtų paskatinti Lietuvą stiprinti Europos kaimynystės politiką ir subregioninį bendradarbiavimą, nebent aktyvus jos veikimas visomis kryptimis nepatiktų Vakarų partnerėms ir Rusijai. Lietuvos manevro laisvė priklausys nuo šios šalies gebėjimo suderinti savo santūrumą (politinių realijų pojūtį) ir ambicingumą (istorinės atsakomybės jausmą), susieti teikiamų pasiūlymų užmojį ir politinę praktiką.

ENCompared to neighbouring countries Estonia and Latvia, the diplomatic politics of Lithuania is more active and based on a more favourable geopolitical condition and a grand even mythical historical memory. A rebel in the Russian Empire, to which it was connected in 1795 and in 1944 annexed by the Soviet Union; Lithuania became a "spark" that blasted the Soviet empire in 1991. Today, three countries shape their foreign politics by having regard to their historical memory, which is closely related with Russia; however, Vilnius understands the relations with Moscow a tad differently. The factors, which explain the oneness of Lithuania-Russia relations, the course of regional and transatlantic policy, which is very different from the interests of Moscow, of this small country are analysed in the article. In general, the political agenda of Lithuania is in favour for its multilateral position. In the second half of 2011, Warsaw was chairing the European Union (EU) Council, while Lithuania at the same time was chairing Organization for Security and Cooperation in Europe, where it could raise the issues related with Russia. In 2013, Vilnius shall take on the helm of the EU Council and management of important negotiations regarding the budget and the financing of agricultural policy.Such important obligations on a highest political level should influence Lithuania to strengthen the European neighbourhood policy and sub-regional cooperation, unless, its active activity in all directions would not be pleasant for Western partners and Russia. The freedom of Lithuania's manoeuvrability will depend on the capability of this country to harmonize moderation (the feel of political realities) and ambitiousness (the feel of historical responsibility), to link the scope of the submitted proposals and the political practice.