Kierkegaardas ir demoniškojo estetizmo pavidalai šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėKierkegaardas ir demoniškojo estetizmo pavidalai šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje
AutoriaiJekentaitė Kuzmickienė, Leonarda
ŠaltinisEgzistencijos paradoksai: Kierkegaardo filosofijos interpretacijos / sudarytojas Antanas Andrijauskas Vilnius : Versus aureus, 2006. P. 109-122.
Reikšminiai žodžiai
LTKierkegaardas; demonizmas; estetizmas; egzistencija; ironija; ištvirkusi valia; savidestrukcija
ENKierkegaard; demonism; aestheticism; existence; irony; depraved will; self-destruction
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje yra analizuojamas Kierkegaardo įžvalgų aktualumas ir demoniškojo estetizmo pavidalai šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje. Lietuva, vėliausiai prisijungusi prie krikščioniškųjų vertybių pasaulio, atitinkamai vėliau reflektuoja Kierkegaardo beveik prieš 200 metų jaustus vertybinės krizės simptomus, kurie pasireiškė kituose Europos kultūriniuose regionuose. Lietuvių vaizduojamajame mene bei literatūroje yra pastebima drąsesnė ir stipresnė refleksija, nei teoretikų darbuose. Šarūno Saukos kūryba tapyboje, Oskaro Koršunovo - teatre bei Sigito Parulskio ir jo bendraminčių - literatūroje šiuo metu dažniausiai reprezentuoja Lietuvą pasauliui. Kierkegaardišku terminu demoniškas estetizmas gali būti apibūdinta šių genialių menininkų kūryba ir jų santykis su tikrove. Demoniškas estetizmas - tai sielos mėginimas nepaklusti. Šį nepaklusnumą ar netgi diktavimą dvasiai pagimdė ironiškas santykis su tikrove. Tokiu būdu fantazijos, mąstymo, elgesio bei kūrybos priemonėmis yra išbandoma visų apribojimų galia. Kūrėjo gyvenimas tampa nesibaigiančiu egzistenciniu eksperimentu, kurį jis atlieka pats. Naudojimasis savo laisve yra suprantamas kaip nusižengimas egzistuojančioms moralinėms ir dorovinėms normoms, leistinų ribų peržengimas, apskritai darymas to, ko negalima daryti.

ENThe article analyzes the relevance of the insights of Kierkegaard and the manifestations of demonic aesthetics in the modern Lithuanian culture. Lithuania, which was the last to join the world of the Christian values, reflects the symptoms of the crisis of values, felt by Kierkegaard almost 200 years ago and manifested in other cultural regions of Europe, also later. In Lithuanian fine arts and in Lithuanian literature a more courageous and stronger reflection is noticed than in theoreticians’ works. Šarūnas Sauka’s paintings, Oskaras Koršunovas’s theatre plays and Sigitas Parulskis’s and his congenials’ works of literature most frequently represent Lithuania to the world. The demonic aesthetics of Kierkegaardian terms can be defined by the creative of the said ingenious artists and their relation with the reality. Demonic aesthetics are soul’s attempts not to obey. Such disobedience or even dictation is born of the ironic relation with reality. Thus the measures of fantasy, thinking, behaviour and creative are used for trying the force of all the limitations. The life of the creator becomes one never-ending existential experiment, executed by the artist himself. The use of owns freedom is comprehended as a transgression of the existing moral and ethical norms and the permitted limits and, as a whole, doing the things one should not do.

Mokslo sritisFilosofija / Philosophy
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/4889
Atnaujinta2020-10-19 13:49:33
Metrika Peržiūros: 5