Programinės įrangos teisinės apsaugos alternatyvos

LTIntelektinių teisių apsauga programinei įrangai taikoma nuo tada, kai buvo sukurti mikrokompiuteriai, kompiuterių programų vystymasis, tobulinimas ir populiarumas reikalavo efektyvios teisinės reglamentacijos. Paprastai sukurta programinė įranga saugoma autorių teisių normomis, tačiau kai kuriose valstybėse papildomai gali būti taikoma patentinė apsauga, be to, galimi ir alternatyvūs intelektinės teisinės apsaugos būdai: prekių ženklai, komercinės paslaptys ar sui generis. Iš visų intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonių programinei įrangai labiausiai tinka autorių teisės ir patentai. Kadangi, kompiuterių programos tam tikra apimtimi prilyginamos literatūros kūriniams, todėl jų apsaugai taikytinas autorių teisių institutas. Tačiau autorių teisės nėra pats optimaliausias teisinės apsaugos būdas, kadangi pagal savo specifiką programinės įrangos naudojimas iš esmės susijęs su kopijavimu, o naudojant kompiuterių programas dažnas netiesioginis atkūrimas, kai panaudojami nauji ir veiksmingi techniniai sprendimai bei ribotos išraiškos. Patentinė apsauga suteikia patento savininkui išskirtines teises į kūrinį, apsaugant jį ne tik nuo kopijavimo, bet nuo bet kokio, net ir savarankiškai sukurto, tačiau identiško ar itin panašaus į patentuotąjį, išradimo naudojimo.Europoje programinė įranga nėra laikoma išradimu, todėl negali būti patento objektu, Tačiau praktika rodo priešingą požiūrį į šį draudimą, o tą patvirtina jau išduoti patentai techninio pobūdžio kompiuteriniams išradimams. Kiekvienai valstybei palikta laisvė nacionaliniuose įstatymuose numatyti patentabilių išradimų išimtis. Lietuvoje kompiuterių programos laikomos autorių teisių objektais, o patentų įstatymas jas, kaip ir atradimus, mokslo teorijas, matematinius metodus bei keletą kitų sprendinių, priskiria prie nepatentabilių išradimų Be to, priešingai nei Europoje, Patentų įstatymas nenumato jokių išlygų kompiuterių programų patentabilumui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra Europos patentų organizacijos narė, kurios praktika rodo, kad tam tikromis aplinkybėmis kompiuteriniai išradimai yra patentabilūs, galima daryti prielaidą, kad ir Lietuvoje programinė įranga gali būti patento objektu, jei programos atitinka patentabilumo kriterijus ir yra naudojamos techninėms problemoms spręsti. Suvokiant inkrementinį programinės įrangos pobūdį, straipsnyje aptariamos programinės įrangos teisinės apsaugos alternatyvos – komercinės paslaptys, prekių ženklai ir siu generis. Programinė įranga galėtų būti apsaugota kaip komercinė paslaptis, tačiau, atsižvelgiant į programų specifiką komercinių paslapčių apsauga nėra adekvati. Prekių ženklų apsauga programinei įrangai tiktų tik kaip subsidiarinė, o ne pagrindinė forma. [...].

ENGlobal computer software piracy has become an enormous problem as the computer software industry has grown at an increasing pace over the last decade. Therefore, a very topical issue in intellectual property law has been and still is the best form of software protection. The true value of computer programs is derived from the text or code that remains hidden from the computer user. What is valuable is not the text, but the behavior of the computer, i.e. the way the computer interfaces with the user. The real benefit to the average consumer is what he sees on the screen and how it interfaces with him. Therefore, the protection must be selected in compliance with this specific feature of software. There are two typical legal regimes under which computer software might be protected: copyrights and patents. Patent protection requires disclosure of the invention to the public. In return, the holder of the patent receives a twenty-year monopoly which effectively prevents others from making, using or selling the invention without the authorization from the patentee. Copyright does not protect idea behind an expression, but just that particular expression of the idea.As a result, copyright allows the copyright owner no rights against persons who independently create similar or identical subject matter. Moreover, it does not forbid reverse engineering. Patent protection is very desirable for the software creators as the given monopoly for their work gives assurance that authors will benefit from their work. In Europe computer programs as such are excluded from patentability. But if a computer program makes some sort of technical contribution, i.e. causes a further technical effect, it can be patented. In Lithuania inventions have to be related to a technical field and must achieve a technical result. The software patentability has not been tested in practice. Therefore, it is hard to define Lithuania’s position regarding this question. However Lithuania is a member of European patent organization so it must follow its rules. The analysis of alternative forms of software legal protection – trade secrets and trademarks - disclosed that they could be used only as subsidiary forms of protection for computer programs. The main purpose of trademark law is to serve as indicator of trade origin. Therefore, it relates only to the name or design of the software. Meanwhile, trade secrets do not protect against independent creation and reverse engineering. Besides, it is very difficult to keep program codes as secrets, so once the program code is made public, software protection expires. There are suggestions to protect software through sui generis. This form of protection would grant the same rights that a patent would with some adjustments. However, this form of software protection is just a suggestion and it cannot replace the existing forms of software legal protection.