Dwie cerkwie w Gierszonach w XVIII wieku - w świetle materiałów z archiwów Lublina i Wilna

LTRemiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo ir Valstybinio Liublino archyvo medžiaga straipsnyje yra aprašoma dviejų XVIII a. stačiatikių cerkvių Gieršonuose architektūra ir vidaus interjeras. Šiandien Gieršono kaimas randasi Baltarusijoje, netoli pietinės Bresto miesto ribos. Pirmą kartą Gieršonai paminėti 1566 metais, kaip karališka nuosavybė. Cerkvė čia pastatyta 1659–1661 m. 1726 m. vizitacijos medžiaga liudija, kad tuomet jau stovėjo dvi cerkvės: senoji ir naujoji. Senoji cerkvė buvo medinė, jai būdinga nesudėtinga architektūrinė struktūra. Naujoji cerkvė dar nebuvo pilnai įrengta, turėjo varpinę su trimis varpais. Išlikusi medžiaga leidžia atkurti cerkvių architektūrinius planus, interjerą ir kitas detales. Išlikusiuose to meto šaltiniuose užsimenama, kad naujosios cerkvės statybos ir įrengimo darbus reikia kuo skubiau baigti ir pradėti remuotuoti senąją cerkvę. Tikėtina, kad senosios cerkvės rekonstrukciniai sumanymai tebuvo rekomendacinio pobūdžio ir jie niekada nebuvo įgyvendinti. Išlikęs nelabai tikslus 1775 m. aprašymas skatina manyti, kad cerkvės buvo sujungtos į vieną pastatą. Abiejų cerkvių stogai neturėjo kupolų, buvo iškelti 5 kryžiai ir stovėjo viena varpinė. Naujosios cerkvės vidaus interjero sprendimai buvo gerokai pasikeitę, čia stovėjo trys altoriai. Parapija rūpinosi dvasininkai: Miroslavas Czernomyslis, Nikodemas Anackieviczius ir Stefanas Mironoviczius. Kaip parapijos fundatorius, vėliau dokumentuose minimas Ignacius Konarzewskis. 1726 m. Gieršonų cerkvių vizitacijos medžiaga yra labai svarbi, ji padeda pažinti unitų cerkvių architektūrinę specifiką.