Knyga apie vienos vienuolijos istoriją Lietuvoje

LTRecenzijoje aptariama straipsnių rinktinė „Jėzuitai Lietuvoje (1608–2008): gyvenimas, veikla, paveldas“. Knyga nepretenduoja į fundamentalius leidinius, tačiau joje surinkti įvairios tematikos straipsniai. Knyga suskirstyta į 9 dalis: 1) Lietuvos jėzuitų provincija, 1608–1773; 2) Lietuvos jėzuitai tarp mokslo ir kūrybos; 3) Lietuvos jėzuitai ir iškalbos mokykla; 4) Lietuvos jėzuitai ir meno kalba; 5) Lietuvos jėzuitai istorijos šaltiniuose; 6) Lietuvos jėzuitai: asmeninės istorijos; 7) Lietuvos jėzuitai ir spausdintas žodis; 8) Lietuvos jėzuitai regionų ir vietovių istorijoje; 9) Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių. Jos nėra lygiavertės. Iš bendro knygos konteksto išskiriamas skyrius „Lietuvos jėzuitai ir iškalbos mokykla“ su dviem kruopščiai parašytais, paremtais gausiais faktografiniais šaltiniais Eugenijos Ulčinaitės ir Viktorijos Vaitkevičiūtės straipsniais. Prof. Ulčinaitė rašo apie vieną ryškiausių asmenybių jėzuitų istorijoje Žygimanto Liauksmino didaktiką ir homiletiką, o Vaitkevičiūtė, remdamasi jėzuitų pamokslininkais, pristato baroko pamokslo raišką. Taip pat išskiriamas Mintauto Čiurinsko straipsnis, kuriame nagrinėji Kražių jėzuitų nekrologai (1665–1732), cituojami kai kurie pasirinkti jėzuitų gyvenimo faktai ir teksto ištraukos. Šis šaltinis ne tik apibūdina mirusiuosius vienuolius, bet tampa jėzuitiškojo tikėjimo, istorijos, dvasinio gyvenimo liudininku. Tiesiog norisi pasidžiaugti, kad tokia knyga pasirodė, kad dar daugiau jėzuitų istorijos ir veiklos „baltų dėmių“ užpildyta.

ENThis review discusses the collection of articles entitled Jėzuitai Lietuvoje (1608–2008): gyvenimas, veikla, paveldas (“The Jesuits in Lithuania (1608–2008): life, activities, and legacy”). The book does not claim to be a fundamental publication, but it does include a collection of articles on various topics. The book is divided into 9 parts: 1) the Lithuanian Jesuit province, 1608–1773; 2) Lithuanian Jesuits amid science and creative work; 3) Lithuanian Jesuits and the oratory school; 4) Lithuanian Jesuits and the language of art; 5) Lithuanian Jesuits in historical sources; 6) Lithuanian Jesuits: personal stories; 7) Lithuanian Jesuits and the printed word; 8) Lithuanian Jesuits in regional and local history; 9) excerpts from the Lithuanian National Museum collections. They are not of equal weight. The “Lithuanian Jesuits and the oratory school” chapter, with two fastidiously written articles by Eugenija Ulčinaitė and Viktorija Vaitkevičiūtė based on abundant factual sources, stand out in the general context of the book. Prof. Ulčinaitė writes about the didactics and homiletics of Žygimantas Liauksminas, who was one of the most prominent figures in the history of the Jesuits, while Vaitkevičiūtė presents expression of Baroque sermon based on Jesuit preachers. Also of note is Mintautas Čiurinskas’ article, which examines obituaries of the Kražiai Jesuits (1665–1732) and cites some select facts of Jesuit life as well as text excerpts. This is a source which not only describes the deceased monks, but also becomes a witness of Jesuit faith, history and spiritual life. It is simply applaudable that a book like this has come out, and that even more “holes” in the history and activities of the Jesuits have been filled.