Būti ar atrodyti?
LTStraipsnyje nagrinėjama Lietuvos savivertės ir savigarbos problema po Nepriklausomybės atkūrimo. Pažymima, kad Europa visų pirma - tai idėjų kontinentas, europietis kūrė ir griovė, nes turėjo idėjinį potencialą ir nestokojo drąsos eksperimentuoti. Pažymima, kad šiandien biologiškai beišnykstantys europiečiai eksperimentuoja su santuokos ir palikuonių vertybėmis. Autoriaus nuomone, šio eksperimento padarinius galima vertinti neigiamai įvairiais atžvilgiais, bet negalima nepripažinti išskirtinio gebėjimo atsiverti bet kokio eksperimento galimybei. Pažymima, kad Lietuvos idėjų šalimi pavadinti negalima. Nagrinėdamas filosofijos raidą, autorius pastebi, kad dėl ambicijų stokos ir dėl geopolitinės padėties Lietuvoje autentiškos filosofijos nebuvo. Klasikiniai Lietuvos filosofai S. Šalkauskis, A. Maceina, J. Girnius ko nors nauja, kas nustebintų Vakarus, nesukūrė, nepasakė nieko originalaus, išskyrus fragmentiškas filosofinių subtilybių įžvalgas. Konstatuojama, kad „būti ir atrodyti“ dualizmas nuo seno būdingas lietuvių mentalitetui. Teigiama, kad lietuvių noras atrodyti didesniems negu yra, pasitelkiant idealizuotą moralę, neatitinka bendrojo Europos politinio diskurso. Reziumuojama, kad Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, iškyla uždavinys ne tik įstatymus suderinti pagal Briuselio reikalavimus, bet ir savo dvasią suderinti su savo būviu. Pabrėžiama, kad tai nereiškia, jog Lietuva turi atsižadėti savo tapatybės ir paveldo. Teigiama, kad kai lietuviai modifikuos savo mąstymą, vertybių hierarchiją, pasikeis ir elgesys: nuo parodomojo prie autentiškojo.
ENArticle analyses the issue of Lithuania's self-esteem and self-respect after the restoration of Independence. It is noted, that Europe is primarily a continent of ideas, and Europeans had been creating and destroying as they had potential of ideas and the courage to experiment. It is noted, that nowadays biologically endangered Europeans experiment with the values of marriage and descendants. The author believes that the consequences of this experiment can be regarded as negative in various aspects, but one cannot deny the exceptional ability to be open to an experiment of such kind. It is noted that Lithuania cannot be called a country of ideas. Analysing the evolution of philosophy, the author notices, that authentic philosophy did not exist in Lithuania due to the lack of ambition and geopolitical situation. Classic Lithuanian philosophers S. Šalkauskis, A. Maceina, J. Grinius did not create anything new and surprising to the West, did not declare anything original, except for the fragmented insights of philosophic subtleties. It is declared, that the dualism of "being and appearing" is from the ancient times characteristic to Lithuanian mentality. It is implied that Lithuanian wish to appear better than they really are with the help of idealized morality, does not correspond with general European political discourse.It is concluded, that as Lithuania is integrating to the European Union, the challenge is not only to harmonize the law accordingly to the requirements of Brussels, but also to harmonize one's spirit accordingly to one's existence. It is emphasized that it does not mean, that Lithuania has to renounce its identity and heritage. It is implicated that when Lithuanians change their mind-set, the hierarchy of values and the behaviour will also change from demonstrative to the authentic one.
