Globalizacija ir "laisvosios rinkos" ideologija
LTStraipsnyje aptariami globalizacijos ir laisvosios rinkos ekonomikos santykiai. Pažymima, kad Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo visos politinės jėgos ekonominę pertvarką vykdė remdamosios neoliberaliomis idėjomis, nesiaiškindamos nei tų idėjų turinio, nei pasaulyje vykdytų neoliberaliųjų reformų rezultatų. Autoriaus teigimu, ideologinį šių procesų apvalkalą formuoti padėjo žiniasklaida, kuri rinkos sąlygomis pati tapo suinteresuota rinkos dalyve ir veiksminga politinio proceso jėga, įtvirtinusia ne tiek liberalizavimo supratimą, kiek liberalizavimo būtinumą. Atskleidžiama, kad net lietuviškoji socialdemokratija niekaip nesisieja su Vakarų socialdemokratiniais judėjimais, nes Lietuvos socialdemokratams nė į galvą neateina, kad galima būtų įtvirtinti Skandinavijos šalyse įprastą įvairių socialinių sluoksnių tarimosi politiką, lemiančią socialinį teisingumą. Reziumuojama, kad liberalizmas yra politinė modernybės teorija, o modernybės istorija yra laisvosios rinkos plėtros istorija. Autoriaus manymu, liberaliam mąstymui aktualus yra liberališkojo laisvosios rinkos vaizdinio demistifikavimas, parodantis, jog laisvosios rinkos ir su ja susijusiomis ideologemomis ne tiek paremiama demokratinė laisvosios rinkos plėtra, kiek pridengiami savanaudiški tikslai. Atskleidžiama, kad tai ypač akivaizdu silpnose valstybėse ir pereinamosiose visuomenėse, kurioms pravartu prisiminti, kad nei laisvė, nei taika negali įsigalėti valdant ekonomikai, nes jos tikslas yra pelnas ir gerovė, o ne taika ir laisvė, kurios turi tapti sąmoningai keliamais tikslais.
ENThe article discusses the relation between globalization and the free market. It is noted that in Lithuania after the re-establishment of independence, all political forces carried out the transformation of the economy based on the neoliberal ideas without analysing the content of those ideas nor the results from the reforms carried out in the world. According to the author, media helped to form the entirety of the ideological process. With the market conditions media became an interested party in the market and an effective force of the political process that established not only the understanding of liberalization, but mostly the need of liberalization. It is revealed that even the Lithuanian social democracy does not relate to the West social democratic movements because it does not come to mind for the Lithuanian social democrats to establish a discussion policy amongst the social sectors that ensures social justice, which is common in the Scandinavian countries. It is concluded that liberalism is a theory of political modernity and the history of modernity is the history of the development of the free market. In the opinion of the author for the liberal thinking, the demystification of the free market view is relevant, showing that the free market and ideologies related to it do not really support the democratic development of the free market but mostly hide the egoistic goals. It is revealed that this is obvious in the fragile States and the transitional societies that should remember that neither freedom, nor peace can be established in the rule of economy because its main goal is profit and well-being, not peace or freedom that need to be the deliberate goals.
