Kalvis mitologijoje

LTBaltų, o vėliau ir lietuvių, metalurgijos tradicijos gana senos. Tai duoda pagrindą baltų kraštuose tikėtis ir gana archajiškos metalurgijos ir kalvystės mitologijos. Simboliškai kalvio, metalurgo žaizdras yra būsimo gaminio „gimda“, „įsčios“, o pats gaminys – jos „gimdytinis“. Žaizdras buvo prilyginamas įsčioms. Tad baltų kraštuose metalurginei krosniai bei kalvio žaizdrui buvo nesvetima „ginekologinė“ simbolika. Ir iš tiesų tarp lietuvių frazeologizmų, nusakančių žmogaus atsiradimą, esama tokių, kurie remiasi kalvystės metafora. Šalia „ginekologinės“ simbolikos, kalvystė labai primena iniciaciją – žmogaus „antrąjį gimimą“, susijusį su išmoktu bei įvaldytu amatu ar įgytomis kitomis slaptomis žiniomis bei sugebėjimais. Lietuvoje gerai žinomi pasakų motyvai apie kalvio krosnyje „perkalamus“ ir taip atjauninamus žmones. Metalurginė krosnis bei kalvio žaizdras apskritai yra „velniški“ dalykai. Ir ne tik Lietuvoje. Jau senovės egiptiečiai, pasak Plutarcho ir Diodoro, nekentė geležies. A. J. Greimas šį geležies bei kalvystės mitinį ryš su velniais paaiškina vietinėmis rūdos išgavimo aplinkybėmis. Tačiau ir geležis, ir kalvis mitologijoje susiję ne tik su velniu bei požemiais, bet ir su dangumi bei dangaus dievais. Iš žinomiausių pavyzdžių čia galima paminėti antikinį graiką kalvį Hefaistą, iš Olimpo nutremtą į požemius – taigi buvus dievu danguje, o virtus velniu. Savo ruožtu kalvio kūjis daugelyje tradicijų yra būtent griaustinio dievo atributas bei įrankis, ginklas. Itin iškalbingas „dangaus kalvio“ vaizdinys latvių dainose. Lietuvoje Perkūnas irgi kartais laikomas bei pavadinamas kalviu. Taigi kalvystė mitologiškai siejama ir su velniu požemiuose, ir su dangiškuoju dievu Perkūnu.Reikšminiai žodžiai: Dangus; Geležis; Kalvis; Krosnis; Mitologija; Mitologija; Perkūnas; Pragaras; Saulė; Tikėjimai; Velnias; Beliefs; Blacksmith; Devil; Furnace; Hell; Iron; Lithuanian mythology; Mythology; Mytology; Sky; Smith; Sun; The Thunderer.