Depresija ir cukriniu diabetu sergančių asmenų pozityvus požiūris į ligą sociodemografinių rodiklių atžvilgiu
LTDėl pablogėjusios ekonominės situacijos, greito gyvenimo tempo žmonės, neišlaikę įtampos, neretai suserga lėtine liga ir turi praleisti daug laiko prisitaikydami prie neįgalumo, sumažėjusio / prarasto darbingumo, didelių gydymo išlaidų. Nors lėtinių ligų gydymui skiriamas nemažas dėmesys, vis dar neaišku, kaip efektyviai padėti žmonėms, sergantiems lėtine liga, kad ji netaptų nepakeliama našta sergančiajam. Pozityvus požiūris į savo ligą ir dėl to gerėjanti gyvenimo kokybė skatintų greičiau grįžti į darbo rinką, sumažintų gydymo išlaidas. Pozityvių aspektų, svarbių fizine ir (ar) psichikos liga sergantiems asmenims, tyrinėjimas padėtų rengiant sveikatos atkūrimo programas. Tyrimo tikslas – įvertinti depresija ir 2 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų pozityvaus požiūrio į ligą ypatumus, atsižvelgiant į sociodemografinius jų rodiklius. Tyrime dalyvavo 183 respondentai, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu ir besilankantys Kauno cukrinio diabeto draugijose, taip pat depresija sergantys ir Žiegždrių psichiatrijos ligoninės depresijos skyriuje besigydantys asmenys. Cukriniu diabetu sirgo 21 (18,8 proc.) vyras ir 91 (81,3 proc.) moteris. Jų amžiaus vidurkis 51 metai (SD = 14,64). Sergančių depresija buvo 71 asmuo, iš jų 26 (36,6 proc.) vyrai ir 45 (63,4 proc.) moterys. Jų amžiaus vidurkis 46 metai (SD = 14,24). Pozityvus požiūris į ligą buvo vertinamas remiantis suvoktos naudos skale, sociodemografiniai rodikliai apėmė tiriamųjų atsakymus į klausimus apie lytį, amžių, išsilavinimą ir šeiminę padėtį.Tyrimo rezultatai parodė, jog vyrai nuo moterų nesiskiria pagal pozityvų požiūrį į ligą cukrinio diabeto grupėje, o depresija sergantys vyrai yra atviresni bendruomenei nei moterys. Cukriniu diabetu ir depresija sergantys vyresni asmenys pozityviau žvelgia į ligą ir jų gyvenimo stilius dėl ligos keitėsi labiau nei jaunesnių asmenų. Negyvenantys šeimoje cukriniu diabetu sergantys asmenys pasižymėjo aukštesniais dvasingumo rodikliais nei gyvenantys šeimoje, o depresijos grupėje neišryškėjo jokių skirtumų pagal šeiminę padėtį. Pagal išsilavinimą cukrinio diabeto grupėje nenustatyta jokių statistiškai patikimų skirtumų, tačiau depresija sergantys ir žemesnį nei aukštasis išsilavinimą turintys asmenys į savo ligą žvelgė pozityviau.
ENAlthough the diagnosis of an illness may be personally devastating, there is increasing interest in research related to the positive outcomes of traumatic life events and serious illness. The aim of the study was to analyse how main sociodemographic characteristics such as age, gender, education, marital status were related to a person‘s positive attitude towards his/her illness in groups of depression and type 2 diabetes. Perceived Benefit Scale was used to assess positive attitude towards illness alongside with and sociodemographic characteristics, such as age, gender, education, and marital status. The subjects of the study were 183 respondents: 21 (18.8 percent) men and 91 (81.3 percent) women in diabetes group (mean age 51.17, SD 14.64); 26 (36.6 percent) men and 45 (63.4 percent) women in depression group (mean age 46.52, SD 14.24). The results of the study showed that men from women did not differ in their positive attitude toward illness in diabetes group, while depressed men were more open to community than women. Elder people with type 2 diabetes and depression were more positive towards their illness and their life style had changed more than that among younger subjects. Older persons with diabetes were also more open to community, had more compassion, more trust in people than younger ones.Older people with depression, as compared to younger ones, believed they had become more spiritual due to illness. Single persons with diabetes felt leading more spiritual lives than married ones. In depression group there were no differences in positivity in illness regarding their marital status. Positivity in illness did not differ according to educational level in diabetes group. Subjects suffering from depression and having other than university education had a more positive attitude towards their illness, they showed more compassion, trust in people and felt being closer to their families than those with university education.
