Literatūrinio lavinimo tikslai (vidurinės ir aukštosios mokyklos ryšio aspektu)

LTStraipsnyje nagrinėjami vidurinės mokyklos literatūrinio lavinimo tikslų formulavimo raida XX a II pusėje, šios problemos sprendimo savitumai tarybiniu laikotarpiu ir dabarties mokykloje, santykis tarp vidurinės ir aukštosios mokyklos tikslų. Literatūrinio lavinimo tikslai, konkrečiai suformuluoti ar tik intuityviai jaučiami, sąlygojo literatūrinio lavinimo turinį kuriantis lietuviškai vidurinei mokyklai ir jai bręstant nepriklausomos Lietuvos gyvenimo dešimtmečiais. Tarybinės okupacijos laikotarpiu oficialus tikslų formulavimas neretai prasilenkė su tikraisiais mokyklinės lituanistikos siekiais. Literatūrinio lavinimo tikslų problema naujai iškyla atkūrus nepriklausomybę reformuojamoje mokykloje. Straipsnyje analizuojami aptariamojo laikotarpio vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros programos, brandos ir stojamųjų egzaminų reikalavimai. Literatūrinio lavinimo tikslus lemia bendrieji tikslai, kuriais vadovaujasi mokykla kiekvienu visuomenės raidos laikotarpiu. Tarybinės okupacijos metais marksizmo–leninizmo doktrinos estetinės nuostatos buvo privalomos visoms estetinio ciklo disciplinoms, tačiau oficialus tikslų formulavimas neretai dangstė faktiškąjį programų turinį. Devintuoju dešimtmečiu programose įsitvirtina pagrindinis literatūrinio lavinimo tikslas – skaitytojo ugdymas, kuris išlieka ir reformuotos mokyklos bendrosiose programose. Siekti specifinių vidurinės mokyklos literatūrinio lavinimo tikslų tarybiniu laikotarpiu trukdė sociologizavimas, akademiškumas, dabar – ugdymo turinio maksimalizmas, aukštųjų mokyklų dubliavimo tendencijos.

ENThis article analyses the evolution of setting goals of the literary education in secondary schools during the second half of the 20th century, the peculiarities in solving this issue in schools during the Soviet period and nowadays, and the relationship between the goals of secondary schools and higher education institutions. The goals of literary education, whether specifically set or anticipated intuitively, determined the content of literary education in the process of establishing and developing secondary schools in Lithuania in the decades of Independence. In the period of the Soviet occupation, the official goals often did not correspond with the real aims of Lithuanistics in schools. The issue of literary education goals re-emerged reforming the school after the restoration of Independence. This article analyses the programmes of Lithuanian language and literature in secondary schools of general education during the aforementioned period and the requirements for the Matura and entrance examinations. The goals of literary education are determined by general goals, which guide schools through every stage of society's development. In years of the Soviet occupation, the aesthetic Marxist-Leninist provisions were mandatory for all the aesthetic education subjects, however, official goals often hid the actual content of programmes. In the 9th decade, the education of readers becomes established in the programmes as the main goal of the literary education and remains as such in general school programmes after the reform. While in the Soviet period the main obstacles to achieve the goals of literary education were sociologization and scholarization, nowadays it is the maximalist education content and the duplication tendencies in higher education institutions.