Pabaltijo valstybės ir Rusija: istorijos suvokimai ir saugumo paieškos
LTNuo pat nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. Pabaltijo tautų istorinių ryšių su Rusija suvokimai įtakojo šių trijų valstybių nacionalinės politikos formavimą ir įgyvendinimą. Šie suvokimai prisidėjo prie šių valstybių dviejų pagrindinių užsienio politikos siekių – narystės ES ir NATO. Pusšimtį metų trukusi okupacija reikšmingai įtakojo šių nepriklausomomis tapusių šalių vidaus politiką, ypač įstatymų, susijusių su pilietybe ir kalba, leidybą. Šiame straipsnyje analizuojama subjektyvioji Pabaltijo valstybių ir Rusijos santykių dimensija bei jos vaidmuo šiandieninėse Pabaltijo šalių saugumo paieškose. Pirma aptariama istorinė šių šalių sąveika su Rusija, požiūriai į kaimynę ir Pabaltijo nacionalizmo galia. Toliau nagrinėjamas vyraujantis požiūris į sovietmetį bei istoriniai santykių su Rusija vertinimai. Antrojoje dėstymo dalyje pristatomi svarbiausi Pabaltijo šalių užsienio politikos klausimai – orientacija į Europą ir ryšių su NVS ribojimas, integracija į pasaulio bendruomenę, pilietybės ir mažumų teisių problemos, valstybinės sienos klausimai. Teigiama, jog posovietinis persiorientavimo procesas Pabaltijo šalyse tebesitęsia. Jos per palyginti trumpą laiką tapo demokratinėmis visuomenėmis ir pilnateisėmis Europos valstybių bendruomenės narėmis. Daugeliu atveju joms pasisekė labiau nei kitoms posovietinėms šalims, bet reikia susigyventi su geopolitine ir ekonomine realybe – pažaboti per didelį užmojį atsiriboti nuo buvusios Sovietų Sąjungos. Geografiškai šie trys kraštai turi tinkamiausias sąlygas virsti tranzitine zona tarp Vakarų Europos ir NVS platybių bei klestėti.
ENSince the restoration of independence in 1991, the perception of historical relations between Russia and the Baltic states influenced the formation and realization of national politics in the Baltic countries. These perceptions contributed to two main foreign policy objectives of these countries – joining ES and NATO. Occupation, which lasted for half a century significantly influenced domestic policy of these countries, especially law legislation, related to nationality and language. The article discusses the subjective dimension of relations between the Baltic states and Russia and its role in today's search of security in the Baltic states. Firstly, a historical interplay between the Baltic states and Russia their views to the neighbour and the power of the Baltic nationalism is analysed. Further, the current attitude to Soviet times and evaluation of the historical relations with Russia are discussed. In the second part of the narrative, the most important foreign policy issues of the Baltic countries are introduced – orientation to Europe and limitations of the relations with the Commonwealth of Independent States, integration to the world community, problems with nationality, rights of minorities and questions of the state border. It states, that post-soviet reorientation process is still ongoing.Countries in a relatively short period of time became democratic societies and full members of the community of Europe. In most cases, the Baltic states were more lucky than other post-soviet countries, but it is necessary to come to terms with the geopolitical and economic reality – to curb the intense ambitions to distance itself from the former Soviet Union. Geographically, these three countries have the most suitable conditions to prosper and become a transit area between Western Europe and the Commonwealth of Independent States.
