Origins and development of liturgical traditions in Courland in the 16th-19th centuries
LTStraipsnyje analizuojama Kuršo liuteronų bažnyčios liturginės tradicijos raida 16-18 amžiais. Pažymima, kad kuršiai sekė Ryga visais klausimais, todėl Kurše buvo naudojama 1530 m. J. Briesmano liturgija ir Rygos bažnytiniai dokumentai. Atskleidžiama, kad 1727 m. pastoriaus A. Grēvenso rūpesčiu buvo išleista Latvijos agenda. Pažymima, kad jo tvirtas liuteronizmas, teologinis ir liturginis konservatyvumas, noras kuo labiau išsaugoti paveldą, lėmė ir Kuršo tuometinę teologinę kryptį. Nagrinėjamas šios agendos turinys, pažymint, kad nuo jos pasirodymo Kuršui nebereikėjo skolintis agendų iš kitur. Aprašoma A. Einhorso ir S. Henningo veikla, jų įvestos liturginės naujovės. Aptariami Kuršo pastoriaus Ch. Fr. Neanderio „Bažnyčios tvarkos apmatai 1785”. Pažymima, kad jo projekte yra 22 skyriai, kuriuose aprašomi pastorių gyvenimo ir darbo aspektai, nagrinėjami pašaukimo ir įšventinimo į kunigus, liturgijos, Krikšto, išpažinties, Viešpatiee vakarienės klausimai. Pabrėžiama, kad Ch.F. Neanderis buvo artimas tradicijai, ir jo atliktos korekcijos buvo neesminės, o jo pateiktas projektas nebuvo priimtas. Plačiai nagrinėjama Ch.F. Neanderio idėjų įtakota K D.Wehrto agenda ir jos principai, pažymint, kad jis buvo novatoriškas, ankstesnės liuteronų kartos priešininkas, teigęs, kad būtina keisti senąją liturgiją, nes modernesnė liturgija galėsianti ir šviesti Latvijos žmones, priartindama juos prie Dievo. Aptariama pastoriaus A. J. Stenderio racionalistinė agenda, pažymint, kad tai buvo paskutinė Kuršo savarankiška liturgija.
ENThe article analyses the development of the liturgical tradition of the Lutheran Church in Courland in the 16th-18th centuries. It is noted that Courland followed the example of Riga on all matters, therefore the Johann Briesmann's liturgy and church documents of Riga were used in this region. It is revealed that in 1727, the Latvian agenda was issued on the initiative of Pastor Aleksandrs Grevens. It is noted that his strong Lutheranism, theological and liturgical conservatism, the desire to preserve the heritage as much as possible, also determined Courland's theological direction of that time. The article examines the content of this agenda, noting that since its appearance, Courland no longer had to borrow agendas from elsewhere. It also describes the activity of Einhorn and Henning and the liturgical innovations that they introduced. The article discusses Neander's, who was the pastor of Courland, work, the title of which could be literally translated as "The Foundations of the Church Order 1785". It is noted that his project has 22 chapters describing the aspects of pastors' life and work and discussing questions of vocation, the rite of ordination to priesthood, liturgy, baptism, confession, and the Lord's Supper.It is emphasized that Neander was close to the tradition, thus the corrections made by him were non-essential, and his project was not was not accepted. Wehrt's agenda and its principles, influenced by the ideas of Neander, is analysed in great detail, noting that he was innovative, an opponent of previous Lutheran generation who said that it is necessary to change the old liturgy because a more modern liturgy will be able to educate the people of Latvia by bringing them closer to God. The rationalist agenda of pastor Stender is discussed, pointing out that this was the last liturgy independent liturgy of Courland.
