Gyvi pasauliai ir civilizacijos

LTBūtinas supratimas nuolatos atsiranda ir kartojasi visose metodologinių kontroversijų srityse: nuo kalba paremtų pasaulio interpretacijų iki sudėtingų gyvųjų pasaulių, todėl reikia paaiškinti fundamentaliau. Visuotinai nusistovėjusi išmintis būtinąjį jį paaiškinti gali, tačiau civilizacinis supratimas susideda iš labiausiai paplitusios ir kartu konkrečiausios patirties. Pastaroji, nors temiškai ir nenagrinėta, yra išgyvenama per kasdienę kultūrinę raišką. Būtent todėl šį supratimą vertiname kaip tiesiogiai susijusį su metodologiniu civilizacijų suvokimu. Kiti metodai, skirti vidiniam kultūrų bei tarpkultūriniam supratimui, dažniausiai skatina kaltinimus metodologijos šalininkams dėl jų patirties skirtingose disciplinose, žinių apie kitas sudėtingas kultūras trūkumu arba metodo, tinkamo tik vienai disciplinai ar kultūrai, taikymu. Dėl to tokios metodologijos negalima pagrįsti universaliai. [p. 12] Esminiai žodžiai: civilizacija, gyvenamieji pasauliai, kultūra, eidos, metodas, tarpdalykinis, tarpkultūrinis.

ENThe essay explicates the sense of life-worlds, consisting of various cultures, containing contesting theories and methods about the world, society, human life, and myths. In the explication there appear phenomena that are broader and more fundamental than any that can be of equal range and depth, and hence can be called “civilizational.” Yet no particular life-world and none of its cultures can offer a sufficient method to access these civilizational phenomena. Resultantly, the essay performs variations of different cultural morphologies as a method to open civilizational awareness which, in its turn provide with a more fundamental set of methodological “rules” for research and for civilizational comparisons. Keywords: civilization, life-world, culture, permanence/flux, eidos, method, transcendental rules, identity/difference, cross-disciplinary, and cross-cultural.