Супраціў праваслаўнага насельніцтва Полацкай епархіі ўвядзенню уніі
LTStraipsnyje tiriamas stačiatikių pasipriešinimas unitams Polocko vyskupijoje. Remiantis Polocko arkivyskupo beatifikacijos proceso 1628/1637 m. datuojamais dokumentais, Vitebsko ir Polocko miestų savivaldos knygomis, siekiama išsiaiškinti kada, kaip ir kodėl plačios stačiatikių masės buvo įtrauktos į religinį konfliktą, iššauktą 1596 m. Bresto unijos. Per pirmus du dešimtmečius po unijos nebuvo žymesnio pasipriešinimo, kadangi neįvyko jokių ženklių pokyčių liečiančių apeigas ir kitas tradicijas. Situacija pasikeitė iš esmės, kai 1618 m. unitų Polocko arkivyskupu tapo entuziastingas Juozapatas Kuncevičius. Per trumpą laiką šioje vyskupijoje buvo panaikinta galimybė atlikti stačiatikiškas apeigas: stačiatikių dvasininkai buvo pašalinti iš savo pareigų, o uniją pripažinti atsisakiusios cerkvės buvo uždarytos. Tai sužadino didelį priešiškumą tarp miestiečių. Iki pat 1618 m. unijai priešinosi tik aukščiausi dvasininkijos luomo atstovai, o nuo šiol į kovą įsijungė ir žemesnių luomų atstovai. Juozapato Kuncevičiaus propaguota unija tarp stačiatikių buvo suprantama kaip priešinga jų konfesijai ir interpretuojama kaip „lotynų“ ar net kaip išdavikiška. Unitų arkivyskupo veiksmai buvo suprantami kaip siekis pašalinti stačiatikių tikėjimą ir tradicijas bei atversti stačiatikius į katalikybę. Svarbų vaidmenį vaidino ir tautinis aspektas. Buvo suvokiama, kad rusėnus ketinama atitraukti nuo savojo tikėjimo ir primesti svetimą – lenkų - religiją.
ENThe article investigates the resistance of Orthodox Christians to Ukrainian Greek Catholics in the Diocese of Polock. By using the documents of the process of beatification of the Archbishop of Polotsk, dated to 1628-1637, and city authority books of Vitebsk and Polotsk, the article seeks to see when, how and why a great number of Orthodox Christians were involved in a religious conflict, which was caused by the Union of Brest (1596). During the first two decades after the unification no significant resistance was noticed, as no important changes, related to rituals and other traditions, had taken place. The situation has changed completely when, in 1618, the enthusiastic Josaphat Kuntsevych became Archbishop of the Ukrainian Greek Catholic Church of Polotsk. Within a short period of time, the possibility of performing Orthodox rituals was abolished in this diocese: Orthodox clergy were removed from their offices, and the churches that refused to recognize the union were closed. This triggered great hostility among the townspeople. Up until 1618, only the highest representatives of the clergy were opposed to a union and after that the other representatives of the clergy joined the battle. The unification, promoted and supported by Josaphat Kuntsevych, was understood among the Orthodox Christians as opposite of their denomination and interpreted as "Latin" or even as treacherous. Actions of the Archbishop of the Ukrainian Greek Catholic Church were understood as an attempt to remove Orthodox beliefs and traditions and turn Orthodox into Catholicism. The national aspect played an important role as well. People thought that the plan was to distract the Rusyns from their faith and impose an unfamiliar religion of the Poles.
