Apie emigraciją ir reemigraciją

LTStraipsnyje analizuojami svarbiausi emigracijos ir reemigracijos pricipai, priežastys ir pasekmės. Trumpai pristatoma lietuvių migracijos istorija ir sutelkiamas dėmesys XX-XXI a. procesams. Senąja emigrantų karta laikomi išvykę iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., o naująja karta – migrantai, išvykę po nepriklausomybės atkūrimo. Skirtingos emigracijos priežastys ir emigravusiųjų tikslai įžiebė tam tikrą konfliktą tarp skirtingų kartų emigrantų, nors senosios kartos vadovaujamos bendruomenės šiuo metu persiorientavo ir įvertino naujųjų išeivių svarbą tiek visos išeivijos, tiek Lietuvos kontekste. Šiandieninė padėtis rodo, kad išeivijos, praplėtusios užsieniuose savo akiratį, grįžimas yra labai svarbus Lietuvai, tačiau tai lieka pačios išeivijus reikalu. Lietuva nėra pasirengusi priimti nusipelniusių ir karjeroje aukštai pažengusių išeivių, valstybė gyvena pagal savo inertiškas taisykles ir dar ilgai nesileis būti mokoma „iš šalies“. Tikimybė, kad Lietuva pirmaus inovacijų kiekiu pasaulio mastu yra nedidelė, todėl protų nutekėjimas yra neišvengiamas. Į migraciją reikia žvelgti ne tik kaip piliečių išvykimą, bet kaip ir jų atvykimo galimybę. Čia svarbų vaidmenį galėtų atlikti bendruomenės, kurios formuotų atsakomybės ir skolos jausmą savo gimtajam kraštui bei skatintų įgytą patirtį reinvestuoti Lietuvos labui. Atsakingas globaliai mąstantis kosmopolitas gali daugiau prisidėti prie Lietuvos raidos nei provincialus patriotas.

ENThis article analyses the main principles, reasons and consequences of migration and remigration. The Lithuanian migration history is briefly presented and the 20th-21st century processes are focused on. The old generation of emigrants is considered to be people departed before the restoration of Independence in 1990 and the emigrants, who left after the restoration are the new generation. Different motives and aims of emigrants started a certain conflict between different emigrant generations, even though the old emigrant communities currently changed their view and assessed the importance of new emigrants both in the context of Lithuania and Lithuanian diaspora. Current situation suggests that the return of emigrants, who have broadened their world view abroad, is very important to Lithuania, however, it remains the discretion of emigrants themselves. Lithuania is not prepared to welcome migrants of great merit and career achievements, the State is living by its stagnant rules and will not allow to be taught "from aside" for a long time. On a global level it is not likely that Lithuania will ever lead in numbers of innovations, therefore the brain drain is inevitable. Migration should be seen not only as a departure of citizens, but also as a possibility of their arrival. The important role could be played by communities, developing the sense of responsibility and obligation to a native land and encouraging to reinvest the gained experience in Lithuania. A responsible and globally thinking cosmopolitan can be more useful to the development of Lithuania than a provincial patriot.