Kleopas Jurgelionis ir Amerikos lietuvybė: "misionieriai", "prarastieji", "dipukai"

LTStraipsnyje apžvelgiama Amerikos lietuvio Kleopo Jurgelionio (1886–1963) – advokato, žurnalisto, rašytojo – veikla ir pasaulėžiūros raida kintančios politinės, socialinės, kultūrinės aplinkos kontekste, jo asmenybės vertinimai amžininkų intelektualų akimis. Remiantis Amerikos sociologų išryškintais kartų profiliais straipsnyje aptariami Amerikos lietuvių išeivių bendruomenės modernizacijos ir socialiniai procesai bendrame amerikietiškosios kultūros fone. Po II–ojo pasaulinio karo į Ameriką plūstelėjus naujai išeivijos bangai, lietuvių bendruomenėje susiformavo dvi skirtingos grupės, kurias siejo, galima sakyti, tik kalba. Amžiaus pradžios išeivių ir „dipukų“ konfrontacija aiškinama atotrūkiu tarp kartų, išsilavinimo, pasaulėžiūros, kultūrinės orientacijos skirtumais. „Dipukai“ buvo nepriklausomos Lietuvos idealistai, į Ameriką atvykę po suklestėjusios nepriklausomos tėvynės praradimo ir siekė atkurti analogiškas kultūrines bei politines struktūras. XIX–XX a. sandūroje Amerikoje subrendusios išsilavinusios ir ambicingos „misionierių“ kartos ideologijai iššūkį metė trečiojo dešimtmečio trisdešimtmečiai – „prarastoji karta“ – priešpriešindami jai desperatišką hedonizmą. Savo individualizmu, didybės manijos proveržiais, meilės nuotykiais, finansinėmis nesėkmėmis Jurgelionis visiškai sutapo su šia karta. Visa, kas buvo kalbama apie „prarastuosius”, kaip išdrįstančius rizikuoti oportunistus, jam absoliučiai tiko. Straipsnyje aptariamos Jurgelionio pažiūros ir jų raida; aiškinamos jo nepritapimo, svetimumo situacijos lietuvių bendruomenėje priežastys.

ENThe article examines Kleopas Jurgelionas' (1886-1963), who was a Lithuanian lawyer, journalist and writer and lived in the United States, activities and development of the worldview in a changing political, social and cultural context of environment, evaluations of his personality in the eyes of contemporary intellectuals. The modernization of the American Lithuanian community of emigrants and social processes in the general American context of culture are discussed in the article based on profiles of generations that were highlighted by American sociologists. Two different groups of people formed in the Lithuanian community due to the wave of emigration to the United States after World War 2 and they were only linked by the Lithuanian language. The confrontation of displaced persons and emigrants in the beginning of the century are being explained by the gap between generations, education, worldview, differences regarding cultural orientation. Displaced persons were independent Lithuania's idealists, who went to America after the loss of their flourishing independent country and tried to create analogical cultural and political structures. "The lost generation" of the thirties challenged the ideology of the educated and ambitious "missionary" generation that matured during the nineteenth and twentieth centuries by contradicting the hedonism that was desperate for it. Jurgelionis has completely coincided with this generation through his individualism, breakthroughs of magnificence mania, love adventures, financial failures. Everything that was said about "the lost ones" as the opportunists who dare to take risks suited him. The article discusses Jurgelionis' views and their development; the reasons for his lack of conformity, alienation in the Lithuanian community are explained.