Der Weg nach Westen: Die soziale und wirtschaftliche Transformation der Stadt Klaipeda nach der Wiedererlangung der Unabhängigkeit
LTNagrinėjama Klaipėdos miesto socialinė ir ūkinė transformacija per pirmąjį dešimtmetį po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. ir 1991 m. II pusėje realiai įvykusio Klaipėdos uosto perėjimo Lietuvos Respublikos jurisdikcijon. Atskleidžiama kaip iki 2001 m. imtinai Lietuvos vienintelis uostamiestis, atsipalaiduodamas nuo ankstesnių sovietmečio planinio ūkio tradicijų, integravosi į Vakarų pasaulio rinkos ekonomiką. Šiam procesui padėjo Klaipėdos miesto naujos partnerystės ir ryšiai su kitais Baltijos jūros uostamiesčiais. Uosto ir pramonės įmonių dėka kilo ekonomika ir pagal kai kuriuos ūkinius rodiklius Klaipėda pralenkė antrąjį pagal dydį Lietuvos miestą Kauną. Tačiau šalies ekonomikos centralizacijos sąlygomis daugiausiai laimi sostinė Vilnius, o Klaipėda negauna pakankamai lėšų miesto reikmėms, palyginus su tuo, ką duoda respublikos biudžetui. Straipsnyje skiriama daug dėmesio uosto pokyčiams aptariamu laikotarpiu, pagrindinėms pramonės įmonėms, kurių svarbiausios tradiciškai yra susijusios su laivų statyba ir remontu, maisto ir gėrimų gamyba, baldų pramone. Perėjimą prie rinkos ekonomikos lydėjo su gamyba susijusių darbo vietų mažėjimas, paslaugų sferos plėtra. Bedarbystė ir socialinės nelygybės augimas, tapo vienomis aštriausių socialinių problemų, tačiau jos yra būdingos ne tik Klaipėdai, bet ir visai šaliai. Kadangi investicijos krypo į uosto infrastruktūrą ir gamybą, dėl to jos tiesiogiai mieste išoriškai mažiau jaučiamos. Į Klaipėdos ateitį reikia žiūrėti optimistiškai, labiau pasikliaunant savo jėgomis ir iniciatyva, o ne vien tikintis centrinės valdžios paramos.Reikšminiai žodžiai: Ekonomika; Ekonominė istorija; Ekonominė politika; Klaipėda; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; 20 amžius; Pramonė; Socialiniai poslinkiai; Economic history; Economic policy; Economics; Industry; Klaipėda; Klaipėda region; Lithuanian XX c. history; Memel; Memel territory; Memelland; Social upheaval.
ENThe social and economic transformation of the city of Klaipėda during the first decade after the restoration of independence in 1990 and the de facto transfer of the port of Klaipėda to the jurisdiction of the Republic of Lithuania in 1991. It is uncovered how until 2001 inclusively the only seaport of Lithuania by releasing itself from previous Soviet planned economy traditions integrated in to the market economy of the Western world. New partnership and ties of the city of Klaipėda with other Baltic Sea seaports helped this process. With the help of the port and industrial companies, the economy increased and according to some economic indicators, Klaipėda surpassed the second largest Lithuanian city Kaunas. However, in the conditions of the centralized economy of the state, the capitol city Vilnius wins the most and Klaipėda does not receive enough funds for the city needs in comparison to that what it gives to the state budget. A lot of attention in the article is paid for the changes that the port underwent during the discussed period and the main industrial companies, the most important of which are traditionally associated with shipbuilding and repair works, food and beverages manufacture, as well as furniture industry. The transfer to market economy was accompanied by the decrease of workplaces associated with manufacture and the development of the sphere of services.Unemployment and the increase of social inequality became one of the most severe problems, however, they are not inherent only in Klaipėda, but in whole country. Because investments were directed to the infrastructure and manufacture of the port, externally they are felt a lot less in the city. You need to look optimistically to the future of Klaipėda, have more trust in your strength and initiative and not only in the aid of the central authority.
