Yvonne Luven, Der Kult der Hausschlange. Eine Studie zur Religionsgeschichte der Letten und Litauer
LTAnalitinė recenzija skirta Yvonne Luven disertacijos pagrindu parašytai knygai, kurioje nagrinėjamas žalčio kultas lietuvių ir latvių religijos istorijoje. Keliamas klausimas kokiai mokslo šakai reikia priskirti atliktą tyrimą, kuris išleistas istorijai skirtame akademiniame tęstiniame leidinyje. Knygos autorė nepakankamai aiškiai suformulavo savo taikytus metodus ir jos sekamas tyrimo tradicijas. Dėl to lieka nebeaišku ar Y. Luven tyrinėjo istoriškai, etnografiškai ar religijotyros požiūriu. Darbo struktūra nėra įtikinama, vartojamas citavimo stilius apsunkina skaitymą, šaltinių skirstymas į "istorinius" ir "folklorinius" abejotinas. Vertėjo juos skirstyti pagal tai, kas sukūrė šaltinį, – svetimieji užrašė, ar patys baltai išreiškė. Pastaruoju atveju yra problematiška dėl ankstesnių nei XIX a. šaltinių, nes pačios baltų tautos priskiriamos "neistorinėms", dėl to nepalikusios patikimų rašytinių šaltinių, sukurtų ne svetimųjų, o užrašytų jų pačių. Rekonstruojant baltų religinius įsivaizdavimus ir žalčio kultą juose, žinoma, galima remtis vėliau fiksuotais žodiniais pasakojimais, tačiau kyla pavojus pakliūti į senų stereotipų ir vaizdinių, suformuotų svetimųjų, įtaką. Knygos autorei būdingas nekritiškas požiūris į M. Gimbutienės ir Vilhelmo Manhardto (Wilhelm Mannhardt) veikalus, per didelis sekimas ankstesniais žalčio kulto tyrinėtojais, visų pirma, Haralds Biezais publikacijomis. Dėl to kyla klausimas, ką taip jau naujo moksle pasakė knygos autorė. Jos garbei tenka pažymėti surinktą ir pristatomą įspūdingą šaltinių medžiagą. Ji vis dėlto nepakankamai preciziškai apdorota ir apibendrinta.
