Išlaisvinantis ar įkalinantis malonumas?
LTRecenzijoje analizuojama A. Tereškino knyga „Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje“. Pažymima, kad autorius pirmasis Lietuvoje į diskurso lauką įtraukė kūną ir kūniškumą. Konstatuojama, kad knyga apima kelių šimtmečių kultūrinių realijų lauką ir sykiu yra polemiškai nukreipta į šiandieną ir ją vienaip ar kitaip bandantį suvokti lietuvių intelektualų sluoksnį. Recenzentas pažymi, kad save reflektuojantis ir normatyvumą dekonstruojantis individas yra linkęs įtikėti tuo savuoju visagališkumu ir unikalumu. Toks individas, patyręs dekonstrukcijos teikiamas galimybes, suvokia tam tikrus galios slapstymosi mechanizmus ir net jais manipuliuoja, įtvirtindamas savo savikūros ar nuolatinio savęs perrašymo programą, tačiau ta programa, nesukuriama iš savęs, o laisvindamasis iš suvokiamo normatyvumo individas neišvengia nereflektuojamo laisvinimosi normatyvumo. Recenzentas pažymi, kad kūno išlaisvinimo ir malonumų pasirinkimo diskursus bei praktikas skatina vartojimo logikos galia, kuri kartu lemia ir išlaisvinimo ideologijos agresyvumą, ir jos trumparegiškumą. Pažymima, kad rezenzuojamoje knygoje Kitas išstumiamas kaip atsilikęs, nesimodernizuojantis, nesugebantis atsiduoti seksualumo politikos žaismei bei patirti lyties ribų naikinimo teikiamų malonumų. Konstatuojama, kad šiuo atžvilgiu griežtų tradicionalistų ir griežtų išlaisvintojų diskursai stebėtinai supanašėja. Reziumuojama, kad dekonstruojant ir demistifikuojant vienas normas bei tradicijas, reikia kelti klausimą, ar ta diskursyvinė veikla nėra nulemta kitų galių maskavimosi bei mistifikavimosi.
