The "Consensus of Sandomierz": an early attempt to create a Unified Protestant Church in 16th century Poland and Lithuania
LTStraipsnyje aptariami bandymai sukurti vieningą protestantų bažnyčią Lietuvoje ir Lenkijoje 16 amžiuje. Analizuojamas 1570 metų Lietuvos evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų pasirašytas Sandomiero susitarimas, kuriuo abi bažnyčios įsipareigojo gerbti viena kitos tikėjimą, apeigas, keistis kunigais, padėti viena kitai užėjus sunkmečiams. Pažymima, kad kaip ir kiekvienas laikmečio dokumentas, Sandomiero susitarimas atspindėjo to meto religines politines reikmes. Postuluojant evangelikų bažnyčių vienybę juo buvo siekta parodyti, kad abi bažnyčios nėra mažumų sektos, o tikros Kristaus bažnyčios, analogiškai Romos Katalikų Bažnyčiai. Pažymima, jog teologinė dokumento analizė rodo, kad jis nebuvo sutartis tikrąja to žodžio prasme, nes nebuvo sukurta bendra konfesija. Parodoma, kad dokumente daugiausia kalbama apie neteologinius dalykus, kurie buvo bendri abiems bažnyčioms, o teologiniai doktrinos klausimai paviršutiniškai paliesti tik keliose pastraipose. Todėl, autoriaus teigimu, tai laikytina preliminariu pareiškimu dėl konsensuso ir bendradarbiavimo. Atskleidžiama, kad liuteronai susitarimo punktą, kuris leido kitos konfesijos kunigams naudotis jų bažnyčia apeigoms, laikė silpnumo išraiška ir nukrypimu nuo liuteronų mokymo. Pažymima, kad susitarimas turėjo ir teigiamos reikšmės, nes ypač reformatai tikėjosi, kad susitarimas bus bendros abiejų bažnyčių sąjungos pamatas. Konstatuojama, kad Lietuvos reformatų bažnyčia iki šiol Sandomiero susitarimą laiko konfesiniu dokumentu, reglamentuojančiu jos santykius su liuteronais.
ENThe article discusses the attempts to create a united protestant church in Lithuania and Poland in the 16th century. The Sandomierz Agreement, which was sign by Lithuanian Evangelical Lutheran church and Continental Reformed church in 1570, is analysed. In the Sandomierz Agreement, both churches committed to respect each other’s faith, rituals, to change priests and help each other in the hard times. It is noted, that like every document of that era, the Sandomierz Agreement reflected the religious political needs of that time. While postulating the unity of Evangelical churches, its aim was to show that both churches are not sects of the minorities, but true churches of Christ by analogy to the Roman Catholic Church. It is indicated, that theological analysis of the document shows, that literary, it was not an agreement, because the Common confession was not created. It is presented, that theological matters, which were common to both churches, are practically not discussed in the document, and theological questions of doctrine passingly appear only in a few paragraphs. Therefore, according to the author, it is considered a preliminary statement about consensus and collaboration. It is revealed, that the Lutherans considered the agreement clause, which let other confession priests use their church for rituals, to be the expression of weakness and deviation from the teaching of Lutherans. It is noted, that the agreement also had a positive value, because especially the Reformed Church hoped, that the agreement will be the foundation of the union of both churches. It is stated, that Lithuanian Continental Reformed church considers the Sandomierz Agreement a confessional document, which regulates its relationship with Lutherans.
