Lyčių skirtumai baltų laidosenoje (archeologijos duomenimis)
LTGimimas ir mirtis - bene svarbiausia prieštara, o kartu ir jungtis bet kurioje religinėje ar filosofinėje sistemoje. Baltų genčių laidosenoje atsispindi sudėtinga, daugiasluoksnė senųjų mūsų krašto gyventojų pasaulėžiūra ir jos raida. Laidojimo apeiga pabrėžtinai įprasmindavo žmogaus būties žemėje tikslą. Dar ir tai, kad gentainius prie mirusiojo kapo atveda dvejopi jausmai. Velionio gailimasi, jo gedima, bet kartu mirusiajam jaučiama prietaringa baimė. Kapas - tai maginė priemonė, atskirianti gyvųjų bei vėlių pasaulius. O paminklas mitinėje vaizduotėje - riboženklis. Todėl kapo įrangai dažnai suteikiami Visatos sandaros supratimo bruožai, manant, kad per kapo mikrokosmosą patenkama į mirusiųjų šalį, dausas, anapus. Laidojimo papročiai yra vieni konservatyviausių, tad jų kaita reiškia esminius pasaulėžiūros lūžius arba net naujo etnoso susiformavimą. Laidosenos tyrinėjimai - bene vienintelė galimybė tiesiogiai pajausti priešistorės žmonių dvasinį pasaulį [p. 118].
- Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
- Dangus baltų gyvenime.. Lietuva iki Mindaugo. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003. P. 351-366, 436.
- Dausos. Pomirtinio gyvenimo samprata senovės lietuvių pasaulėžiūroje.. Vilnius : Gimtinė : 1990. 214 p.
- Krosnis mitologijoje. Vilnius : Aidai, 2011. 388 p.
- Lyties tyrinėjimai lietuvių etninėje kultūroje. Inter-studia humanitatis. 2008, Nr. 5, p. 129-145.
