Les Croix de Lituanie selon l'album d'Adomas Varnas
LTStraipsnyje aptariama lietuvių kryždirbystės tradicija, kurią fotografijose įamžino dailininkas Adomas Varnas (1879–1979). Pagonybės laikų tradicijos buvo praturtintos krikščioniškomis prasmėmis. Lietuviškiems kryžiams būdingas semantinis dualizmas. Fotografuodamas kryžius 1905–1929 m., A. Varnas siekė paliudyti žmogaus priklausymą gamtai. Jis atliko svarbų vaidmenį, išsaugodamas ir populiarindamas lietuvių liaudies meną. Jo nuotraukos 1925 m. buvo eksponuotos Italijoje. 1926 m. išleistas dviejų tomų albumas apie Lietuvos kryžius, kuriame fotografas aprašė kritinę kryžių būklę ir pasidalino mintimis apie jų išsaugojimo būtinybę bei priežiūrą. Lietuviški kryžiai – unikalūs sakraliniai paminklai, sudaryti iš architektūrinių, skulptūrinių ir vaizduojamųjų elementų. Moksliniuose tyrimuose jie klasifikuojami kaip mažųjų formų architektūra. Straipsnyje išskiriama trylika šių paminklų tipų. Tai – koplytėlės su šventųjų figūromis, įvairių formų kryžiai ir stogastulpiai, išsiskiriantys dangaus simbolika ir mitologiniais baltų motyvais. Medyje iškalti stilizuoti raštai ir ornamentai pažymėti data, kartais išraižyti ir meistro inicialai. Tradiciją drožti kryžius lydėjo savitos apeigos. Jie statyti mirusiųjų atminimui, džiaugsmui įamžinti, apsaugoti sveikatą, išvengti nelaimių, šeimos ar bendruomenės gyvenime svarbiomis progomis. Kryždirbystės niekada nebuvo mokoma Lietuvos mokyklose. Vienas žymiausių kryždirbių buvo Vincas Svirskis (1835–1916), kurio darbai yra vertingas lietuvių liaudies meno paveldas.
